Seimo rinkimų analizė
LIETUVOS LENKŲ RINKIMINĖ AKCIJA – KRIKŠČIONIŠKŲ ŠEIMŲ SĄJUNGA
Lietuvos lenkų rinkiminė akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) yra politinė partija, kuri dengiasi tautinių mažumų problematika Lietuvoje, kad išlaikytų asmeninę galią ir įtaką valstybinėse institucijose. Blogiausia, kad ši politinė jėga neatstovauja savo rinkėjo ir negina lenkų tautinės mažumos interesų Lietuvoje. Partijos vadovas – Waldemar Tomaszewski – aiškiai naudojasi savo pozicija ir nesirūpina nei partijos nariais, nei lenkų tautine mažuma, gyvenančia Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.
LLRA-KŠS po pralaimėtų 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų patyrė stiprų narių skaičiaus sumažėjimą. Dauguma narių paliko partiją nusivylę partijos struktūra ir atstovaujamomis vertybėmis. Vienas LRT apklaustas buvęs partijos narys užsiminė, jog prisijungė prie partijos vildamasis, kad sukurs šviesesnę ateitį Lietuvoje gyvenantiems lenkams. Kitas apklaustasis, buvęs partijos narys papasakojo, kad priešingai nei yra skelbiama, partijos viduje sprendimai nėra priimami diskusijų formatu, o tėra diktuojami partijos vadovybės. Taip pat yra užsiminta, kad dauguma partijos narių bijo prieštarauti ar diskutuoti su partijos vadovu, kuris jų žodžiais „pasistatė imperiją“. Iš šių atsakymų galima susidaryti įvaizdį, kad partijos struktūra remiasi griežta hierarchija, kuriai svarbiau yra asmeninis interesas nei vertybių atstovavimas. Liūdniausia, kad dauguma palikusių partiją narių nenori atskleisti savo tapatybės, kadangi bijo būti smerktinais artimųjų ir kolegų, kurie pasiliko partijoje.
Svarbu paminėti, kodėl LLRA-KŠS neatstovauja lenkų tautinės mažumos Lietuvoje. Pirma, partijos vadovybė, kaip minėta, diktuoja partijos poziciją ir viena iš partijos vadovybės garsiausiai skelbiamų pozicijų yra draugiškų santykių su Rusija palaikymas. Tai nėra tik antivalstybinė pozicija, ši pozicija neatitinka ir daugumos jaunų lenkų nuomonės, kuri yra labiau orientuota į Vakarus. Antra, partija nesirūpina lenkų tautinės mažumos gerove Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Vienas buvęs partijos narys išstojo iš partijos, nes jo krašto seniūnas atsisakė dėti pastangas į vietinės lenkų mokyklos išlaikymą. Seniūnas teigė, jog jam nėra aktualus mokyklos išlaikymas, nes jo vaikai tą mokyklą seniai pabaigė. Trečia, tautinių mažumų teisių klausimas valstybiniu lygmeniu nebuvo judinamas kelis dešimtmečius. Tik išrinkus Eweliną Dobrowolską, Laisvės partijos narę, į Seimą buvo pradėta judinti šios tautinės mažumos problematika. Svarbiausia reforma – įteisintas leidimas naudoti nelietuviškos abėcėlės simbolius asmens dokumentuose. Iš šių trijų pavyzdžių galima suprasti, kad viešai skelbiamas partijos tikslas atstovauti Lietuvos lenkų tautinę mažumą tėra fasadas.
LLRA-KŠS išrinkimas į Lietuvos Respublikos Seimą nepadėtų spręsti tautinių mažumų klausimo Lietuvoje. Norint, kad tautinės mažumos būtų stipriau atstovaujamos, reikia ieškoti narių iš tautinių mažumų kitose politinėse jėgose, nes jie dažniau ir nuoširdžiau rūpinasi savo bendruomenės gerove nei partija, kuri tik dengiasi tautinių mažumų problema.
Daugiau paskaitykite apie LLRA-KŠS (lenkiškai arba angliškai):