Liberalų sąjūdis (LS) – liberalizmo ideologijos atstovai Lietuvoje. Partijos manifestas buvo paskelbtas dar 2005 m. kartu su kvietimu žmonėms, puoselėjantiems liberalias idėjas, skaidrumą ir demokratijos idealus, prisidėti ir kurti, steigėjų nuomone, pirmą liberalią partiją Lietuvoje. Tarp jos pradininkų buvo Eugenijus Gentvilas, Petras Auštrevičius, Eligijus Masiulis. Šiuo metu partijos lyderės ir Seimo Pirmininkės poziciją užima Viktorija Čmilytė-Nielsen, pagarsėjusi savo itin sėkminga šachmatininkės karjera, pelniusia jai didmeistrės titulą.

Šių metų LS šūkis yra „Telkti, veikti, netrukdyti“. Partijos pirmininkė paaiškino, jog įtemptos geopolitinės situacijos kontekste labai svarbu išlaikyti vieningą vidaus politiką ir kartu atsilaikyti prieš stirpėjančias populistines jėgas. Partija kalba apie jaunimo politikos klausimus, tokius kaip galimybė žmonėms nuo 16 metų balsuoti savivaldos rinkimuose, papildomo balo suteikimas stojant į aukštąsias mokyklas. 

Taip pat yra minimas menstruacinių produktų prieinamumo didinimas. Nors diskusijos apie menstruacinių higienos priemonių kompensavimą yra girdimos retai, tačiau tai yra itin opi problema, ypatingai asmenims, gyvenantiems socialiai pažeidžiamuose namų ūkiuose. LS yra vienintelė partija Lietuvoje, savo programoje aprašiusi punktą, jog menstruacinė higienos priemonės turėtų būti teikiamos nemokamai mokyklose, bendruomenių centruose. 

Partija yra gana stipriai kritikuojama dėl kelių socialiai neprogresyvių narių, kitaip vadinamų „agroliberalais“. Ironiška, kad šio politinio judėjimo susikūrimo priežastis buvo neatstovaujamos liberalios vertybės, kai šiomis dienomis kyla daug debatų dėl partijos progresyvumo. To pavyzdys galėtų būti du partijos nariai, Jonas Varkalys ir Juozas Baublys, 2021 m. balsavę prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą, nepaisant to, jog „Įteisinti lyčiai neutralios partnerystės teisinius santykius“ buvo LS programinis punktas 2020–2024 m. Seimo kadencijoje. J. Varkalys teigė, kad visuomenė dar nėra pasiruošusi teisiškai reglamentuoti tos pačios lyties porų santykius, todėl jis turėjo likti ištikimas savo rinkėjams. J. Baublys pareiškė, jog palaiko tradicinę šeimą ir jos vertybes, o Partnerystės įstatymą pavadino pertekliniu. Partija teigia esanti nuosekli, patikima, vienijanti politinė jėga, tačiau toks nuomonių nesutapimas partijos viduje vienu svarbiausių liberalios darbotvarkės klausimų atžvilgiu verčia susimąstyti, ką vienija šis politinis judėjimas, jei ne savo narius? Ir ar pavyks užtikrinti liberalios darbotvarkės laikymąsi, jei dalis partijos turi kardinaliai skirtingus jai įsitikinimus?

Kad objektyviai įvertintume partijos pajėgumus, svarbu prisiminti ir einamojoje Seimo kadencijoje LS įvykdytus darbus. Vienas didžiausių pasiekimų jaunimo atstovams buvo Konstitucijos pakeitimo projektas, inicijuotas V. Čmilytės-Nielsen bei jaunimo organizacijų. Juo nuo 2022 m. buvo įtvirtinta galimybė asmenims nuo 21 m. kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Seimą. Ši pataisa buvo priimta su tikslu įtraukti daugiau jaunų žmonių į sprendimo priėmimo procesus bei padidinti jaunimo problemų atstovavimą. O šiuo metu, partijos nario Andriaus Bagdono ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos iniciatyva, drauge su kitomis partijomis įregistruotas įstatymo projektas dėl balsavimo nuo 16 m. savivaldybių merų ir tarybų rinkimuose įteisinimo. Šiuo metu jis yra surinkęs 72 Seimo narių parašus, kas yra keliais balsais daugiau nei pusė ir suteikia vilčių, jog ateinančios kadencijos metu šis projektas gali būti priimtas.

Šios kadencijos metu partija taip pat atliepė itin opią ir Lietuvoje įsišaknijusią problemą – nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių apsaugą. Partijos iniciatyva buvo teiktas baudžiamojo kodekso papildymas, taikantis baudžiamosios atsakomybės bausmę persekiotojams, kadangi nuo smurto nukentėjusios aukos dažnai patiria ir smurtautojo persekiojimą net išsiskyrus. Verta paminėti, jog Seimo Pirmininkė įgyvendino siūlymą, jog prievartinė poros mediacija būtų netaikoma skyrybų proceso metu, kai jų priežastis yra smurtas.