Laisvės partija (LP) – liberali politinė jėga, įkurta 2019 m., kurios pagrindinės vertybės – pagarba asmens laisvei, atvirumas, ekonominė laisvė ir kokybiškas švietimas – aiškiai atsispindi jos veikloje Seime ir Vyriausybėje. Partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, be vadovavimo partijai, taip pat užima ekonomikos ir inovacijų ministrės pareigas. Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska garsėja savo darbu žmogaus teisių srityje, ypač ginant tautinių mažumų teises. Kiti partijos nariai, tokie kaip Tomas Vytautas Raskevičius, aktyvus LGBTQ+ bendruomenės teisių gynėjas, ir Monika Ošmianskienė, atstovaujanti neįgaliųjų interesus Seime, taip pat prisideda prie partijos tikslo ginti pažeidžiamas visuomenės grupes ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą.

Laisvės partijos veikla ypač išryškėjo žmogaus teisių srityje.  Partija aktyviai rėmė Civilinės sąjungos įstatymo projektą, nors šis galutinai nebuvo priimtas. Be to, buvo panaikintas draudimas homoseksualiems vyrams tapti kraujo donorais, pripažinta, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, nors Lietuva dar nėra jos ratifikavusi​. Priimtas įstatymas, leidžiantis vardus ir pavardes rašyti lotyniškos kilmės rašmenimis. Partijos iniciatyva pasiekta, kad translyčiai asmenys galėtų pasikeisti vardą ir pavardę oficialiuose dokumentuose be teismo sprendimo. Laisvės partija demonstruoja stiprų įsipareigojimą moterų teisių srityje, ypač kovojant su smurtu artimoje aplinkoje. Vienas iš svarbių partijos nuveiktų darbų yra smurto artimoje aplinkoje apsaugos orderio įteisinimas, kuris suteikia papildomą apsaugą smurto aukoms. Partija taip pat siekia lygių galimybių moterims darbo rinkoje, užtikrindama, kad jų teisės būtų ginamos​.

LP ekonominė politika, nors ir pateikiama kaip remianti mažesnius mokesčius ir inovacijas, sulaukia kritikos dėl galimo socialinės nelygybės didinimo. Partijos pozicija prieš progresinių mokesčių įvedimą ir nekilnojamojo turto papildomą apmokestinimą dažnai laikoma naudinga turtingesniems visuomenės sluoksniams, neatsižvelgiant į vidutinės klasės bei socialiai pažeidžiamų grupių interesus​. Taip pat kyla abejonių dėl ilgalaikės partijos ekonominės strategijos tvarumo ir viešųjų finansų stabilumo, ypač kai svarstoma, kaip mažesni mokesčiai paveiks viešųjų paslaugų, tokių kaip švietimas ir sveikatos apsauga, finansavimą​.

Siekdama spręsti klimato kaitos problemas, LP akcentuoja energetinę nepriklausomybę ir kovą su aplinkos tarša. Jie pasisako už taršaus kuro apmokestinimą, kaip būdą skatinti perėjimą prie švaresnių energijos šaltinių. Be to, partija siekia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatindama alternatyvios energetikos plėtrą​. Kalbant apie gynybą, pastaraisiais metais partija pasiūlė itin ambicingus gynybos politikos tikslus. Siekdama stiprinti šalies saugumą, LP skatina skirti 4% BVP gynybai, įtraukiant investicijas į inovatyvią ginkluotę, tokias kaip dronai ir oro gynybos sistemos.

Vis dėlto, partija nėra išvengusi skandalų. Marius Matijošaitis, buvęs Seimo narys, buvo kaltinamas piktnaudžiavimu Seimo kanceliarijos lėšomis​. Be to, partijos socialinių tinklų komunikacija kritikuojama dėl netinkamo tono ir jautrių temų nepakankamo rimtumo​.

Nors partijos darbai ir vertybės daugeliui yra patrauklūs, LP susiduria su nuolatiniais iššūkiais. Tai ne tik apima politinę konkurenciją ir visuomenės pasipriešinimą tam tikroms iniciatyvoms, bet ir vidines problemas bei komunikacijos klaidas. Jei partija siekia ilgalaikės sėkmės, ji turės ne tik tęsti žmogaus teisių gynimą, bet ir nuosekliai dirbti stiprinant savo įvaizdį.