Demokratų sąjunga – „Vardan Lietuvos“ (DSVL) yra konservatyvus, centro kairės politinis judėjimas, kuris, savo atstovaujamomis vertybėmis, labiausiai primena socialinio konservatizmo sparno pažiūrų atstovus. Partija buvo įsteigta 2022 m., jos iniciatoriai buvo Seime įsikūrusios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai, o didžioji dalis jų atėjo iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Pirmuoju partijos pirmininku išrinktas buvęs premjeras Saulius Skvernelis, kuris šias pareigas užima iki šiol.

Partija akcentuoja suskaldytos ir pasidalinusios Lietuvos problemą, kalba apie ignoruojamus valstybės interesus bei skurdo, krizių ir įvairių kitų negandų kamuojamą visuomenę. Racionalus atsakas į aukščiau įvardintas problemas tikriausiai būtų kuo nekontraversiškesnės, nepopulistinės ir telkiančios politinės jėgos ar pozicijos pristatymas, tačiau partijos pirmininkas pasirinko kitokią kryptį. Pavyzdžiui, vykusių ūkininkų protestų metu S. Skvernelis reiškė palaikančią poziciją protestuojantiems, tačiau jo pasirinkimas tai pareikšti konspiracijos teorijomis, prorusiškais pašnekovais ir dezinformacijos skleidimu pagarsėjusioje žurnalistės Rūtos Janutienės laidoje OptTV, sukėlė abejonių dėl partijos pažiūrų. Paties S. Skvernelio teigimu, laidoje dalyvavo todėl, jog žmonių neskirsto ir planuoja kalbėtis su visais, tačiau ar tikrai kalbėjimas su visą valstybės valdymo aparatą diskredituoti bandančiais atstovais visuomenei suteikia stabilumo? Galima įtarti, kad dalis DSVL rinkėjų yra persipynusi su populistinio, konservatyvaus sparno partijomis kaip „Nemuno Aušra“, „Taikos koalicija“ ar Lietuvos liaudies partija, kurie taip pat yra OptTV gerbėjai. Todėl galima daryti išvadą, jog šis žingsnis buvo skirtas mobilizuoti kitoms partijoms priklausančius rinkėjus ir rasti palaikymo tarp tų, kurie yra mažiau linkę ateiti balsuoti dėl nusivylimo ar nepasitikėjimo valdančiaisias. Tačiau sąmoningas lankymasis laidose ir puoselėjamas dialogas su asmenimis, kurie aktyviai skleidžia dezinformaciją ir prorusiškus naratyvus, politinei jėgai, norinčiai vienyti, o ne sustiprinti visuomenės poliarizaciją, turėtų būti nepriimtina. 

Tos pačios laidos metu partijos pirmininkas minėjo, kad į aplinkosaugos tikslais priimtas ūkio sektoriaus reformas turėtų būti žiūrima kiek atlaidžiau. Tai ironiška, žinant, kad prieš pusmetį DSVL prisijungė prie Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos, o pagrindinis pastarųjų atstovavimo klausimas yra Europos Sąjungos tvarumas. Taip pat Žaliųjų frakcija yra socialiai progresyvus politinis judėjimas, akcentuojantis žmogaus teisių, žodžio laisvės ir lygybės principus, tame tarpe ir LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumą. Didžioji dalis DSVL nepalaiko Civilinės sąjungos įstatymo projekto, šio klausimo nėra ir jų programoje, nes, jų nuomone, tai yra viena labiausiai visuomenę skaidančių problemų. Nors pasirinkimas tapti Žaliųjų frakcijos dalimi yra džiuginantis, kadangi parodo ir bendrą partijos požiūrį į europinius prioritetus, tačiau kyla klausimas, kodėl pasirinkta tokia vertybiškai skirtinga frakcija?

Nors partijos pozicija ir prioritetai gali būti kiek sunkiau suprantami, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus faktus, DSVL galima rasti ir pagirtinų vertybinių bruožų. Vienas iš tokių galėtų būti partijos planas žaliajai ekonomikai bei energetikai. Dažniausiai žaliojo kurso tikslai partijoms atrodo antraeiliai, ypač mažiau progresyvaus politinio sparno atstovams, tačiau DSVL nemažai akcentuoja žalumo svarbą Lietuvai. Nors partijos pirmininkas į ES priimtas reformas ir tvarumo siekius yra linkęs žiūrėti skeptiškai, kiti partijos nariai nepamiršta pabrėžti šių inovacijų svarbos. Partijos siekis yra iki 2048 m. paversti Lietuvą klimatui neutralia valstybe, o iki 2028 m. pasigaminti 100% elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių (AEI). Tai planuojama įgyvendinti investuojant į mokslo ir inovacijų sektoriaus plėtrą, finansine parama skatinant AEI naudojimą ir diegimą ant daugiabučių ir privačių namų stogų bei didinant Lietuvos AEI eksportą į kitas šalis. Kaip minėta anksčiau, šių problemų akcentavimas yra tęsiamas ir Europos Parlamente, DSVL atstovo, buvusio eurokomisaro Virginijus Sinkevičius. 2019–2024 m. kadencijos metu Europos komisijos narys Virginijus Sinkevičius buvo atsakingas už aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės profilį, todėl nenuostabu ir tai, kad pastarasis, prisijungęs prie partijos prieš rinkimus ir išrinktas į EP jis nusprendė prisijungti prie tvarumą prioretizuojančios politinės jėgos. Tai iš dalies paaiškina, kodėl partija, nepaisant išsiskiriančio požiūrio socialinių klausimų atžvilgiu, nusprendė prisijungti prie Žaliųjų frakcijos EP.