Darbo partija (DP) – Lietuvos politinė partija, įkurta 2003 m. Partija, vadovaujama Viktoro Uspaskicho, valstybės politiniame gyvenime aktyviai pradėjo veikti 2004 m. Šiais metais DP pavyko iškovoti 5 mandatus į Europos Parlamentą (EP) bei 39 į Lietuvos Respublikos Seimą.

Nors DP Europos Parlamente (EP) nuo 2004 m. priklausė Europos liberalų ir demokratų aljansui už Europą (ALDE) (po to pakeistas pavadinimas į „Atnaujinkime Europą“ (angl. Renew Europe)), 2021 m. partija iš šios frakcijos buvo pašalinta dėl tuometinio EP nario Viktoro Uspaskicho homofobinių pasisakymų socialinėje medijoje.

Partija garsėja savo skandalinga praeitimi, kuri ne kartą darbiečiams apkartino rinkimus ir pastūmėjo link išnykimo ribos. 2006 m. gegužės 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl partijos buhalterinės apskaitos truko net 10 metų. 2013 m. liepą Vilniaus apygardos teismas už neteisėtą finansų tvarkymą V. Uspaskichui buvo skyręs 4 metus kalėjimo, V. Vonžutaitei – 3 metus, o V. Gapšiui skyrė 35,7 tūkst. litų baudą. Partija kaltinimų išvengė tik dėl to, kad susijungė su leiboristų partija – teismas nusprendė šį darinį laikyti nauju juridiniu asmeniu. Tačiau šis nelogiškas sprendimas buvo apskųstas Apeliaciniam teismui ir 2016 m. V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė ir V. Gapšys buvo pripažinti kaltais, bet šį kartą buvo nuteisti tik piniginėmis baudomis. Skandalas pakenkė ir rinkimų rezultatams. Iš 2004 m. gautų 39 mandatų, 2008 m. liko tik 8, o 2016 m. – 2.

Vietoje to, kad skandalai baigtųsi, jie tapo šios partijos skiriamuoju bruožu. 2024 m. kovą partijos būstinėje buvo atliktos kratos. Europos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pusės milijono eurų pasisavinimo. V. Uspaskichui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo, neteisėto įgijimo, laikymo ir panaudojimo elektroninės formos dokumento, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Ironiška, jog partija, į savo programą įtraukusi skaidrumą kaip vieną iš tikslų, nenustoja pasižymėti korupciniais skandalais.

Nors ši centro partija pasisako už socialinę gerovę, balsavimuose už Stambulo konvenciją ar Civilinę sąjungą pasisako prieš. Gerovės visuomenei užtikrinimą jie supranta kaip mokestinių lengvatų ar dotacijų kiekio didinimą visiems, net jei žadamų lengvatų ar dotacijų kiekis prasiskiria su realybe, kaip ir yra šiuo atveju. Jie mano, kad didesnė finansinė parama nereikalauja mokesčių kėlimo, nes valstybės biudžetas gali plėstis lyg guminis. Tačiau tai dar nėra absurdiškiausias dalykas. Buvusi darbiečių narė Živilė Pinskuvienė užuot stengusis integruoti specialiųjų poreikių turinčius žmones į visuomenę, viešai pasisako už specialiųjų poreikių turinčių moksleivių atskyrimą ugdymo įstaigose, o buvęs narys Artūras Paulauskas net bandė inicijuoti burkos dėvėjimo uždraudimą Lietuvoje. Taip pat šioje Seimo kadencijoje pasižymėjo ir Seimo narys Mindaugas Puidokas, kuris neapsiėjo be propagandinių kremliaus naratyvų. Už tai DP atsiribojo nuo M. Puidoko, jis paliko partiją, tačiau Seimo rinkimuose kandidatuos koalicijoje kartu su darbiečiais. Nors Ž. Pinskuvienė, A. Paulauskas ir M. Puidokas nebėra šios partijos nariai, jie vis dar puikiai iliustruoja darbiečių pažiūras.