Reakcijos į naujus Baltarusijos opozicijos pasus tik išryškino ir parodė švietimo programos paliktas mąstymo bei istorijos suvokimo spragas tam tikrų politikų ir visuomenės veikėjų galvose. Kontroversiją sukėlė būtent baltarusių tautinio identiteto simbolio – Pahonios – vaizdavimas ant paso viršelio. Baltarusijos Pahonia yra simbolis, panašus į Lietuvos Vytį ir turintis tas pačias šaknis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) simbolikoje. Tokia akla laikysena Viduramžių istorijos klausimais yra ne tik siauro mąstymo padarinys, bet ir Lietuvos suverenitetui pavojų keliantis veiksnys.
Prieš analizuojant, ar baltarusiai turi lygią teisę naudoti LDK simboliką savo identitetui išreikšti ir to galimas pasekmes, svarbu atsakyti į klausimą – kas yra litvinizmas, kuris siejamas su Pahonios simboliu. Litvinizmas yra istorinė pseudomokslinė hipotezė, kad LDK istorinis ir kultūrinis židinys yra Gudijoje (dar vadinamoje Baltarusija). Šios ideologijos radikalumas varijuoja nuo teiginio, kad lietuviai ir gudai turėjo panašų indėlį į LDK valstybės statymą, iki teiginio, kad gudai yra tikrieji lietuviai, o šiandienos lietuviai yra tik žemaičiai. Pastarasis teiginys yra visais istoriniais faktais neteisingas. Mindaugo Lietuva, iškilo, būtent, iš teritorijos tarp Nemuno ir Neries, kuri niekada nebuvo Gudijos ar daugumos gudų apgyvendinta teritorija. Tokį istorinių faktų iškraipymą privaloma garsiai pažymėti ir pataisyti, kadangi tai tik toliau priešina lietuvius su baltarusiais, o tai labiausiai naudinga agresoriui rusijai. Tačiau pirmasis teiginys, kad lietuviai ir gudai buvo lygiateisiai LDK statytojai, yra vertas istorinės diskusijos. Svarbu nepamiršti, kad LDK statutų autoriai buvo būtent gudai, iš kurių žymiausias buvo Leonas Sapiega, kuris parengė III Lietuvos Statutą rusėnų (senąja gudų) kalba. Kitas LDK nusipelnęs gudas buvo Etmonas Karolis Chodkevičius, kuris nugalėjo Švedijos kariuomenę Salaspilyje. Apžvelgiant LDK aukščiausius postus, patys svarbiausi LDK postai (kancleris arba didysis etmonas) neretai būdavo užimti gudų, o ne lietuvių. Kaip matome, prie LDK valstybės statymo prisidėjo ne tik lietuviai, bet ir gudai su rusėnais.
Išanalizavus litvinizmo sąvoką galima grįžti prie pagrindinio klausimo, ar Cichanouskajos vyriausybės pasiūlytas laikinas baltarusių pasas su Pahonia yra litvinizmo apraiška ir ar tai kelia grėsmę Lietuvos istorijai, valstybei bei lietuvių identitetui? Trumpas atsakymas būtų, kad ne. Galima net sakyti, kad Pahonios naudojimas baltarusių pasipriešinimo judėjime tvirtina Baltarusijos, kaip galimos vakarietiškos valstybės, poziciją. Baltarusių apgyvendintos žemės nuo seno turėjo neatsiejamą ryšį su lietuvių apgyvendintomis žemėmis, o per jas – su visa likusia Europa. Vyčio simbolio laikymas tik kaip Lietuvai priklausančio simbolio stumia baltarusius arčiau rusijos (ko patys baltarusiai tikriausiai nenori). Teigiantieji, kad Pahonia negali būti baltarusių simbolis, šauna sau patiems į koją, paneigdami, kad Lietuvos dalis kada nors buvo į rytus nuo Vilniaus, paneigdami, kad Lietuvoje kada nors gyveno kitos tautos be lietuvių. Kas dar labiau supriešina Lietuvą su Baltarusijos opozicijos jėgomis, kurių tikslas ir vertybės sutampa su mūsų – turėti laisvą, demokratiškais pagrindais pastatytą Baltarusijos respubliką, siekiančią integracijos su Vakarų pasauliu.
Apibendrinant, reikia atsikratyti XIX a. nacionalistinės idėjos, kad valstybė ir tauta yra tapatus dalykas, bandant paaiškinti Viduramžių istoriją. LDK buvo didžiausia to meto Europos valstybė, joje gyveno lietuviai, gudai, ukrainiečiai (kartu vadinti rusėnais), rusai, lenkai, žydai, totoriai, karaimai ir daugelis kitų kalbinių ir religinių bendruomenių. Visos šios tautos yra vienaip arba kitaip susijusios su bendra LDK istorija, o beveik visa lietuvių ir gudų istorija nuo XIII iki XVIII a. buvo susieta su Didžiąją Lietuvos kunigaikštyste. Iš vienatautės nacionalistinės mąstysenos kyla tik problemos, kaip iki šiol gyvenančių Lietuvoje tautinių mažumų teisių nepripažinimas. Teigiant, kad Lietuva priklauso tik lietuviams, marginalizuojamos iki šiol nuo seno gyvenančios bendruomenės, kaip karaimai, žydai, baltarusiai ar lenkai, kurių gimtinė taip pat yra Lietuva. Šios bendruomenės atsiskiria ir atsisako bendrauti su likusia Lietuva, kaip galima pastebėti Šalčininkų, Visagino ar Vilniaus rajono savivaldybėse. Pagal UNESCO pasaulio kalbų atlasą, Lietuvoje yra 10 gimtųjų kalbų, iš kurių penkios yra ant išnykimo ribos. Net ir tos kalbos, kurios neturi šio statuso, yra marginalizuotos (pvz., Lietuvos lenkų kalba). Šie žmonės jaučiasi diskriminuojami savo gimtinėje ir todėl atsisuka į kremliaus propagandą, kuri tik išnaudoja šį susipriešinimą gilesniam valstybės skaldymui. Gal metas lietuviams priimti faktą, kad Lietuva visada buvo daugiatautė bei daugiakultūrė valstybė ir pripažinti, jog kadaise jai priklausiusios žemės šiandieniniame pasaulyje turi teisę į iš LDK heraldikos kildinamo Vyčio naudojimą, tarp jų ir baltarusiai Pahonią.
Šaltiniai ir papildoma medžiaga:
Ambrazaitytė, Karolina, BNS, Heraldikos komisijos pirmininkė: Vytis – visų LDK gyvenusių tautų herbas
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2466895/heraldikos-komisijos-pirmininke-vytis-visu-ldk-gyvenusiu-tautu-herbas, LRT, [žiūrėta 2025-03-02];
Andriulis, Vytautas, 2025, Lietuvos Statutai, https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-statutai/, Visuotinė lietuvių enciklopedija, [žiūrėta 2025-03-02];
Balčerytė, Emilija, 2023, Istorikas litvinizmą mato kaip galimybę: jeigu LDK ir Vilnius tampa jų istorijos dalimi, jie yra arčiau mūsų ir toliau nuo Maskvos, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2075172/istorikas-litvinizma-mato-kaip-galimybe-jeigu-ldk-ir-vilnius-tampa-ju-istorijos-dalimi-jie-yra-arciau-musu-ir-toliau-nuo-maskvos, LRT, [žiūrėta 2025-03-02];
Jakilaitis, Edmundas, politika.lt, ELTA, Profesorius Bumblauskas: reikėtų pabandyti uždėti Vytį ant trispalvės, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2483030/profesorius-bumblauskas-reiketu-pabandyti-uzdeti-vyti-ant-trispalves, LRT, [žiūrėta 2025-03-02];
Kamuntavičius, Rūstis, 2024, Dar kartą apie litvinizmą, https://www.gudija.lt/single-post/dar-karta-apie-litvinizma, Gudija.lt, [žiūrėta 2025-03-02];
Lygnugaris, Andrius, 2024, Litvinizmo naudą ir grėsmę aptaręs istorikas: apie tai su baltarusiais kalbėkime su pagarba, https://www.youtube.com/watch?v=7L1m3fDWs1Y, LRT, [žiūrėta 2025-03-02]
Samoškaitė, Eglė, 2025, Baltarusijos opozicijos pasai sukėlė audrą: jei dalinamės Vyčiu, tai kodėl ne žmona? https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2462099/baltarusijos-opozicijos-pasai-sukele-audra-jei-dalinames-vyciu-tai-kodel-ne-zmona, LRT, [žiūrėta 2025-03-02];
UNESCO, World Atlas of Languages (Beta Version), 2025, https://en.wal.unesco.org/#countries, [žiūrėta 2025-03-02].