2019-02-14
Racionalių argumentų sumažinti Seimo narių skaičių dauguma politologų neranda.
Tačiau nors su kitokia nuomone galime nesutikti, kiekvienas pilietis turi teisę ją turėti ir laisvai reikšti. Problema, kad kol visuomenė pešasi – 141 ar 121, valdantieji įžūliai tuo manipuliuoja. Šis referendumas nėra apie tautos balsą, valstiečiams nerūpi piliečių nuomonė, jie elementariai siekia pergalės Prezidento rinkimuose. Todėl net jeigu ir tikite, kad tautos atstovų Seime turi būti mažiau, referendume nedalyvaukite.
Vyriausybės informacinės kampanijos, pilietinės iniciatyvos, galiausiai, Konstitucija mus nuo mokyklos suolo moko, jog kiekvieno piliečio teisė ir pareiga savo valią išreikšti demokratiniuose rinkimuose bei referendumuose. Tačiau nors šis referendumas ir yra organizuojamas demokratiškai, jo potekstė daug gilesnė.
Konstitucijos devinto straipsnio pirmoje dalyje rašoma – „Svarbiausi Valstybės bei Tautos klausimai sprendžiami referendumu.” Iš tikrųjų, įvykusius referendumus galima laikyti brandžios demokratijos požymiu – tai aukščiausio lygmens tautos pasitarimai, įtraukiantys daugumą piliečių į sprendimų priėmimo procesą. Tačiau pažiūrėjus iš kitos pusės, referendumai, o ypač tokie, kuriuose svarstomi kontraversiški ar emociškai jautrūs klausimai, skaldo visuomenę. Būtent todėl, peržvelgus nepriklausomos Lietuvos istoriją, privalomi (ne konsultacinio pobūdžio, kaip, pavyzdžiui, dėl atominės elektrinės statymo 2012-aisiais) referendumai valdžios iniciatyva buvo rengiami tik dėl strategiškai valstybei ypač svarbių klausimų. Tai referendumai dėl Lietuvos Nepriklausomybės, sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, Konstitucijos priėmimo ar stojimo į Europos sąjungą. Šiandien valstiečiai siūlo rinktis į privalomąjį, ne konsultacinį referendumą dėl Seimo narių mažinimo dvidešimčia vienetų. Tai, be abejonės, daug emocijų bei diskusijų keliantis klausimas, tačiau valstybei strategiškai jis svarbus panašiai tiek, kiek, pavyzdžiui, diskusijos dėl skiepų. Ir tai galima diskutuoti, kuris klausimas svarbesnis.
Nors Konstitucija ir turi keistis kartu su visuomenės tendencijomis, tokiems sprendimams turi būti skiriama ypač daug laiko ir resursų. Tad verta prisiminti, kaip buvo nuspręsta organizuoti šį referendumą – tautos pasitarimą dėl Konstitucijos keitimo. Vasario 14-ąją balsavimą Seime skubos tvarka inicijavo valstiečiai. Už referendumo organizavimą pasisakė 58 Seimo nariai, iš kurių dauguma – valdančiosios daugumos atstovai. 42 politikai iš opozicijos buvo prieš, o dar 2 susilaikė. Toks balsavimas yra geriausias pavyzdys, kaip valstiečiai strategiškai naudojasi esama padėtimi. Apytuštėje Seimo salėje, sesijai beveik pasibaigus, buldozeriu priima jiems strategiškai palankius sprendimus, nemąstydami apie ilgalaikes politines pasekmes, o tik apie trumpalaikius populistinius tikslus.
Viso šio cirko buvo galima nesunkiai išvengti. Konstitucijos 55 straipsnis, kuriame teigiama, jog Seimą sudaro 141 tautos atstovas nepriklauso nei pirmam, nei keturioliktam Konstitucijos skirsniui, kuriuos galima keisti tik referendumu. Seimui užtektų du kartus, skiriant 3 mėnesių laikotarpiui, dviejų trečdalių dauguma nubalsuoti už Konstitucijos pataisą, kad ji įsigaliotų. Šiuo klausimu vieninga opozicija neleistų tam įvykti, ta pripažįsta ir patys valstiečiai. Tačiau ar tikrai klausimas jiems toks svarbus, kad stotų į kovą prieš opoziciją, pasitelkdami piliečius privalomajame referendume? Žinoma, kad ne.
Jokia paslaptis, jog tikslinė šio referendumo auditorija – socialiai labiau pažeidžiamos klasės. Žmonės, kurie nusivylę politika ir šiaip į Prezidento rinkimus turbūt net neateitų. Valstiečiai jiems suteikė šansą sumažinti taip nekenčiamų Seimo narių skaičių. Tiesa, kartu nukreipdami balsuoti ir už „apačių kandidatą“ Saulių Skvernelį. Būtent todėl referendume reikia nedalyvauti. Neimti biuletenio, nemesti jo į balsadėžę, nesvarbu, kad balsas gali būti neigiamas arba netgi sugadintas. Dalyvavimo statistika čia svarbesnė nei galutinis sprendimas. Jeigu referendumas statistiškai įvyks, valstiečiai laimės. O juk demokratija kiekvienam valdžios atstovui turėtų būti kertinė vertybė, o ne politinė technologija. Pati idėja sumažinti Seimo narių skaičių dvidešimčia vienetų nėra valstybei žalinga tiek, kiek manipuliavimas privalomuoju referendumu. Tokios priemonės visu gražumu atskleidžia valstiečių požiūrį į Prezidento rinkimus – juos reikia laimėti bet kokia kaina. Pasitelkiant grasinimus palikti valdančiąją daugumą, referendumus bei kitokias populistines priemones. Tokius žaidimus būtina boikotuoti, nes jeigu leisime valstiečiams laimėti šįkart, likęs 121 Seimo narys su demokratija žais ir toliau.
Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė
Teresė Škutaitė
Lithuanian