Ketvirtadienį Seime bus svarstomi keli Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektai. Viename iš jų siūloma pakeisti egzistuojantį reguliavimą, pagal kurį kiekvienų metų rugsėjo pirmą dieną parduotuvėse draudžiama prekiauti alkoholiu. Pasiūlymuose – formuluotės keitimas, pagal kurį, jei rugsėjo pirma diena sutampa su laisvadieniu, prekyba būtų draudžiama artimiausią darbo dieną. 

Pasiūlymas atrodo logiškas – juk kokia prasmė drausti prekybą alkoholiu sekmadienį, kai mokslo pradžios šventės organizuojamos pirmadienį, rugsėjo antrą? Tačiau pateikti tokį pasiūlymą prireikė 16 metų nuo įstatymo įsigaliojimo. Bet net ir adaptuojant šį Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą, mes neklausiame pačio svarbiausio klausimo: ar šis įstatymo punktas iš viso reikalingas? 

Ar jis veiksmingas? Jeigu jo nebūtų, ar kažkas pasikeistų, ar kas nors tai pastebėtų? 

Jau eilę metų rugpjūčio 31 dieną arba per Mokslo ir žinių dieną portaluose pasirodo straipsniai, kuriuose prekybos tinklų atstovai spaudai komentuoja tos dienos alkoholinių gėrimų pardavimus. Kai kur pardavimai išauga 30%, o kai kurie reikšmingo pokyčio nepastebi. 

Vis dėlto draudimas pardavinėti alkoholinius gėrimus negalioja restoranuose ar baruose. Rugsėjo pirmą dieną norintys išgerti bokalą alaus ar taurę vyno tai gali padaryti tiek šiose įstaigose, tiek patys diena anksčiau pasirūpinę nusipirkti norimų gėrimų.

Taip pat nuo 2018 metų Lietuvoje galiojanti Alkoholio kontrolės įstatymo redakcija numato, kad alkoholio negali pirkti asmenys, jaunesni nei 20 metų. Kai įvertiname tai, kad didžioji dauguma moksleivių mokyklas baigia iki 19 metų, kyla klausimas: tai į ką šis įstatymo punktas visgi nukreiptas? Ar į moksleivius, kurie ir taip negali įsigyti alkoholio? Ar į jų tėvus, ar studentus, kurie gali vartoti alkoholį baruose?

Pats įstatymo punktas po 2018 metų iš esmės neteko savo prasmės, tačiau mes nė nepagalvojame, kad jo mums nereikia, kad jį galėtume išbraukti. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šiemet džiaugėsi, kad per pastaruosius metus apsinuodijimo alkoholiu atvejų kiekvieną rugsėjo 1 dieną mažėjo. Tokį mažėjimą galime priskirti sėkmingoms prevencijos programoms, augančiam visuomenės sąmoningumui, tačiau ne įstatymo punktui, draudžiančiam alkoholio prekybą rugsėjo pirmą dieną.

Įstatymai yra įrankiai, kuriuos rinktis turėtume ypatingai kruopščiai ir detaliai išnagrinėjus. O sugalvoję naujus įrankius ar nusprendę juos atnaujinti turėtume atrinkti jau nebe naudingus ir prasmės stokojančius įstatymus ir juos atšaukti, kad neleistumėme savo „dirbtuvėms“ būti perkrautoms beprasmio šlamšto. Todėl linkime įstatymų leidėjams ne tik stropiai kurti naujus įstatymus, tačiau ir reguliariai naikinti tuos, kurie savo prasmės netenka.

Martynas Baltramaitis
Lietuvos liberalaus jaunimo 
Politinių reikalų koordinatorius