Pirmadienį LR Seimas po pateikimo pritarė LR Konstitucijos 56 straipsnio pataisai, kuria siūloma nuo 25 iki 21 metų sumažinti kandidatų į LR Seimą amžiaus ribą. Po pateikimo už pataisą balsavo 63 parlamentarai, susilaikė 45, prieš balsuojančių nebuvo. Pataisa perduota svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Praeityje buvę bandymai jauninti kandidatų amžių galiausiai baigdavosi nesėkme. Kuo šis kartas kitoks?
Visų pirma, amžių siūloma mažinti ne itin radikaliai. Nors net 16-oje Europos Sąjungos valstybių narių kandidatų į nacionalinį parlamentą amžiaus cenzas yra 18 metų, net ir šiandien Seimo posėdžių salėje buvo baimintasi, kad kandidatuoti galės asmenys, nespėję įgyti aukštojo išsilavinimo. Tačiau pamirštama, kad Konstitucijoje nėra nustatytas išsilavinimo cenzas norint būti Seimo nariu, viskas priklauso nuo rinkėjų valios, kokį išsilavinimą turinčiam politikui tauta patiki mandatą. Net ir šios kadencijos Seime yra aukštojo išsilavinimo neturinčių ar šiuo metu studijuojančių Seimo narių. O toks aukštas 25 metų amžiaus cenzas iš visos Europos Sąjungos valstybių taikomas tik Lietuvoje, Italijoje, Graikijoje ir Kipre.
Antra, jau 2018 m. buvo žengtas didelis žingsnis siekiant įgalinti jaunus žmones labiau įsitraukti į politiką. 2018 m. Seimas priėmė įstatymo pataisą, leidžiančią kandidatuoti į savivaldybių tarybas nuo 18-os metų vietoje anksčiau buvusių 20-ies. Kritikai nuogąstavo, kad savivaldybių tarybas užplūs tik ką nuo mokyklos suolo pakilę jaunuoliai. Iš visų 102 18–19 metų amžiaus kandidatų per visą Lietuvą buvo išrinkta vienintelė moksleivė į Utenos rajono tarybą, taigi mokiniai tarybų neužplūdo, tačiau šansas įgyvendinti savo idėjas ir reikšmingiau prisidėti prie atstovavimo jaunimui suteiktas.
Na, ir trečia, jaunimas tampa vis labiau politiškai aktyvesne visuomenės dalimi. Pavyzdžiui, 2012-ųjų LR Seimo rinkimuose 18–29 metų rinkėjų aktyvumas siekė tik apie 18 proc., o štai 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos prezidento rinkimuose, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, balsavo net 40 proc. 18–29 metų amžiaus rinkėjų. Rinkimams vis neabejingesnis tampantis jaunimas gali nuspręsti nebepalaikyti tų politikų, kurie nepalaikė daugiau galimybių suteikimo patiems jauniems žmonėms, šiuo atveju amžiaus cenzo kandidatuoti į Seimą sumažinimo.
Nors iki Konstitucijos pataisos priėmimo laukia dar ilgas kelias, kurį galiausiai reiks užbaigti jau kitam Seimui (reikia dviejų balsavimų su ne mažesne nei trijų mėnesių pertrauka), ir palaikymo reikės visuotinio – tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos (2/3 balsuojančių už Seimo narių), jaunimas pagaliau tarė savo žodį, kad nori labiau įsitraukti į valstybės valdymą. Bet ar suteiksime šansą 21–24 metų amžiaus jaunuoliams kandidatuoti į parlamentą 2024 m. Seimo rinkimuose, priklausys tik nuo politikų valios.
Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas Lukas Stravinskas