Visame pasaulyje požiūris į marihuaną keičiasi – vis daugiau šalių įteisina kanapių vartojimą ne tik medicininiais, bet ir rekreaciniais tikslais. O Lietuvos valdžia propaguoja kitokią praktiką.

Visai neseniai kanapių vartojimą kriminalizavome. Baudos net už labai nedidelių kiekių marihuanos disponavimą milžiniškos, pagal baudžiamąjį kodeksą jos gali siekti net 6 tūkst. eurų, o pasidalijus kanapių suktine gresia net laisvės atėmimas. Po tarptautinio „karo su narkotikais“ žlugimo Vakarų valstybės viena po kitos pradeda pripažinti, kad baudžiamoji narkotikų politika neveikia ir ieško kitokių būdų spręsti priklausomybių problemas, tačiau Lietuva neskuba šokti į šį traukinį – netgi atrodo, kad einame atgal.

Sodinimas į kalėjimą už minimalų kiekį marihuanos atrodo mažų mažiausiai nelogiškas – jaunuolių, pasidalijusių kanapių suktine, laukia toks pats likimas kaip už sunkius nusikaltimus. O remiantis dar visai naujomis aktualijomis už kanapių platinimą bausmės gali būti net didesnės nei už smurtą ir išprievartavimą. Dar šiais metais visuomenę sukrėtė situacija, kai už nedidelio kiekio kanapių platinimą buvo skirtas laisvės atėmimas ketveriems metams, o už smurtą ir išprievartavimą nusikaltėliui skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta. Ši situacija parodė, kad bausmės Lietuvoje galimai nėra adekvačios, tačiau valdančioji dauguma, atrodo, nežada imtis jokių reikalingų veiksmų. Ji tvirtai įsikibusi laikosi nuomonės, kad marihuana yra narkotinė medžiaga, tolygi heroinui, tad ir bausmės už disponavimą ar platinimą turi būti atitinkamos. Lietuvoje neegzistuoja diferenciacija tarp narkotinių medžiagų, taigi iš principo heroino ir kanapių vartotojų lauktų tokios pačios bausmės. Medžiagos, kurią naudojame medicininiais tikslais, neteisėtą vartojimą laikyti vienodu su sunkiųjų narkotikų vartojimu yra tiesiog nelogiška.

Dažniausiai dėl marihuanos disponavimo ar platinimo įkliūvanti amžiaus grupė yra jaunimas. Jiems skiriamos bausmės dažnai padaro blogesnę įtaką nei pati nusikalstama veika. Kalėjusiam jaunuoliui yra be galo sunku integruotis atgal į visuomenę, negana to, gyvenimas įkalinimo įstaigose dažnai kardinaliai pakeičia jaunų žmonių mąstymą, pripratina prie kalėjimo kultūros, atima karjeros galimybes išėjus į laisvę. Laisvės atėmimo bausmės turėtų būti skirtos apsaugoti likusią visuomenę nuo nusikaltėlių bei recidyvistams padėti keistis, o ne gydyti nuo priklausomybių. Šalyse, kuriose narkotikai yra dekriminalizuoti, vartojantys gydomi reabilitacijos centruose, šviečiami apie narkotikų žalą ir mokomi gyventi be jų. Tokių valstybių praktika neabejotinai pasitvirtina – jose kur kas žemesnis užsikrėtimų ŽIV, perdozavimo ar mirčių nuo narkotikų skaičius. Kaip, pavyzdžiui, Portugalija – 2001-aisiais visus narkotikus dekriminalizavusi šalis iki tol turėjo daugiausia užsikrėtimų ŽIV Europos Sąjungoje, o praėjus 6 metams po naujo narkotikų įstatymo įvedimo su narkotikų vartojimu susiję užsikrėtimai krito 90 proc. Taip pat krito narkotikų vartojimo procentas tarp nepilnamečių, nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikais procentas, o svarbiausia – gerokai sumažėjo mirčių, susijusių su narkotikų vartojimu.

Finansai – dar vienas svarbus argumentas kalbant apie su marihuana susijusias bausmes. Kriminalizavimo mažinimas naudingas visuomenei – perpildytos kalinimo įstaigos mokesčių mokėtojams kainuoja nemažus pinigus – kasmet kaliniams sumokame daugiau nei milijoną eurų. Kalbant apie valstybes, įteisinusias kanapių vartojimą rekreaciniais tikslais, ši praktika naudinga ir valstybės finansinei padėčiai – legalus ir valdžios kontroliuojamas kanapių produktų pardavimas surenka pinigų į valstybės biudžetą, užuot jiems plaukiojant juodojoje rinkoje.

Diskusijos apie marihuanos legalizavimą gali atrodyti radikalios, tačiau ar tikrai kanapė yra toks žalingas narkotikas, lyginant ją su alkoholiu ar tabaku – mūsų valstybėje legaliais narkotikais? Lietuvoje, 2014 m. duomenimis, dėl su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių 100 000 gyventojų teko 134 mirtys. Šie skaičiai 2,5 karto viršija ES vidurkį. Tabako vartojimas pasaulyje nužudo daugiau nei 8 mln. žmonių per metus. O apie su marihuanos vartojimu susijusias mirtis duomenų nėra. Mirtinai perdozuoti kanapių neįmanoma, ši medžiaga nėra nuodinga.

Lietuva buvo paskutinė valstybė, priėmusi visus reikalingus teisės aktus, kad šalyje būtų galima pluoštinės kanapės produkcijos gamyba ir platinimas. Palyginus su kitomis valstybėmis, gerokai vėlavome ir su kanapių preparatų medicininiais tikslais legalizavimu. Tai rodo, kad priešakyje dar laukia ilgas kelias, kol pagaliau seksime Vakarų valstybių pavyzdžiu ir apsvarstysime, ar tikrai adekvatūs su marihuana susiję įstatymai Lietuvoje.

Lietuvos liberalaus jaunimo Valdybos narė Dovilė Bieliauskaitė