Data: spalio 18, 2019 Tema: Be kategorijos Naujienos Politinės aktualijos

Dabartinių dvidešimtmečių karta – išskirtinė. Mes spėjome pajausti, kai sukakus 18 metų dar galima legaliai nusipirkti alkoholio, o nuo 2018 metų sausio 1 dienos – to padaryti jau nebegalėjome. Pasiekus amžiaus ribą, kai vėl galima vartoti alkoholį, Seimas vėl vieną po kitos siekia atimti mūsų teises. Ir ne tik mūsų, jaunimo, o visų suaugusių Lietuvos piliečių. Šį kartą taikinyje atsidūrė lauko kavinės. Tik neaišku, į kurią visuomenės grupę visos šios priemonės yra nutaikytos.

Nuo 2020 metų sausio 1 dienos nebeliks alkoholio lauko kavinėse bei pliažuose, bet šiuos suvaržymus pajausime tik  atėjus šiltesniam orui pavasarį. Tačiau laikrodžiui išmušus dvyliktą nutiks dar ironiškesnė situacija – Vilniaus katedros aikštėje esančiame kalėdiniame miestelyje karšto vyno jau nebebus galima nusipirkti. Poilsiautojai, turistai ir, apskritai, Lietuvos gyventojai praras elementarią teisę išgerti vyno taurę lauko kavinėje Neringoje ar mugėje Vilniuje.

Šis draudimas atsilieps keliais aspektais. Visų pirma, tai ypatingai pakenks smulkiajam verslui. Skaičiuojama, kad alkoholiu negalės prekiauti 150 lauko kavinių visoje Lietuvoje nuo Vilniaus iki Neringos. Dažnu atveju, prekyba alkoholiu yra pagrindinis šaltinis lauko kavinei išsilaikyti. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, beveik visos ar netgi visos Palangos paplūdimiuose esančios kavinės užsidarys, nes pajamos iš prekybos alkoholiu ten sudaro didžiausią dalį. Valdžia kartoja, kad remia vidutinį ir smulkųjį verslą, bet priimant tokius įstatymus tos kalbos tampa tik lozungais, skirtais patraukti rinkėjų simpatijas. Antra, bus padaryta žala šalies įvaizdžiui. Juokingai ar netgi kvailai atrodysime prieš turistus, kai jiems atsisėdus lauko kavinėje nebus galima užsisakyti lietuviško alaus bokalo. Tuo tarpu Vakarų Europoje alkoholį leidžiama vartoti ir viešose vietose. Jau dabar bendraujant su užsieniečiais alkoholio ribojimo įstatymus pasakojame kaip anekdotus, kurie jiems atrodo nesuvokiami ir juokingi. Ir trečia, taip yra pažeidžiamos visų mūsų teisės. Suaugę asmenys, dirbantys ir mokantys mokesčius į valstybės biudžetą, kurį skirsto Seimas, elementariai bus suvaržyti išgerti kavinėje pliaže. Atsiranda labai plona riba tarp siekio apsaugoti ir kontroliuoti. Ir šįkart, kaip ir su dauguma ankstesnių “valstiečių“ draudimų, ta riba buvo peržengta į kontroliavimo pusę.

Alkoholio kontrolės įstatymas turėtų būti nukreiptas į priklausomybes turinčius asmenis, o ne degustatorius ar someljė. Dabar atrodo, jos Sveikatos apsaugos ministras visus, nors kiek išgeriančius, laiko alkoholikais, nejaučiančiais ribų. Aurelijus Veryga argumentavo, kad tokiu įstatymu bus sumažintas skęstančiųjų skaičius, tačiau kodėl tada taikomasi į lauko kavines? Ir kodėl neatsižvelgiama į argumentą, kad didžioji dauguma neblaivių asmenų nuskendo ne jūroje, prie kurios esančioms kavinėms teks užsidaryti? Šią vasarą nuskendusių jūroje neblaivių asmenų net nebuvo ir beveik visi nuskendusieji vis dėlto nuskendo vidiniuose vandens telkiniuose, tad surasti argumentų ir valdžios sprendimų loginį sąryšį yra ganėtinai sunku. Vyriausybė siūlė atidėti ar persvarstyti šį draudimą, tačiau principinės pozicijos keitimas “valstiečiams” būtų šūvis sau į koją. Jau ne kartą valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai ką nors prižadėję po to pakeitė savo nuomonę, iki naujų Seimo rinkimų liko per mažai laiko, kad jie galėtų leisti sau kartoti tokias klaidas. Nors tarp pačių “valstiečių“ yra mėgstančių gurkšnoti kelėdinį vyną katedros aikštėje ir tyliai prieštaraujančių, tačiau tvirtos rankos lyderiui pasipriešinti bijoma. LVŽS įeis į istoriją kaip partija, siekusi išblaivinti Lietuvą, tačiau nesėkmingai. Ne per prieinamumo ribojimą, o per švietimą turime siekti mažesnio alkoholio vartojimo. Bet švietime rezultatai pasimato tik po dešimties ar net dvidešimties metų, o uždrausti yra tiesiog paprasčiau.

Na ir galiausiai, kodėl taip nepasitikima valstybės piliečiais? Juk žmogus – racionali būtybė, priimanti geriausius tuo metu atrodančius sprendimus. Seimas turėtų pasitikėti žmogumi ir leisti jam pačiam rinktis ar prie vakarienės stalo lauko kavinėje užsisakyti vyno taurę ar ne. Nepasitikėdami žmonėmis griauname ir pasitikėjimą pačia valstybe, o jaunus žmones skatiname emigruoti, nes jie jaučiasi nesuprasti ir nevertinami, nesijaučia esantys savo valstybės šeimininkai.

Lukas Stravinskas yra Lietuvos liberalaus jaunimo valdybos narys

Rašyk komentarą