Data: gegužės 11, 2019 Tema: Naujienos Politinės aktualijos

Artėjant referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, viešojoje erdvėje matome vis daugiau pasisakymų, neatsakytų klausimų bei mitų šia tema. Tad visgi, ką reiškia ateinantis balsavimas dėl pilietybės išsaugojimo ir kokia jo svarba?

Pagal LR Konstitucijos 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybė yra įgyjama gimstant ir kitais įstatymo numatytais atvejais, bet niekas negali kartu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, išskyrus tam tikrus atvejus. Taigi, Lietuvos piliečiai, išvykę gyventi į užsienio šalis ir įgiję tų šalių pilietybes, nebėra laikomi teisėtais Lietuvos piliečiais.

Nuo 2016 metų taip praradome beveik 2.5 tūkstančio Lietuvos piliečių. Po Brexit, tikėtina, prarastume ir dar daugiau. Na, o jeigu referendume būtų nuspręsta įteisinti daugybinės pilietybės institutą, šie lietuviai nesusidurtų su pasirinkimo problema. Konstitucijos pataisa leistų Lietuvos piliečiams turėti Lietuvos bei kitos Europos Sąjungos, NATO bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančios šalies pilietybę. Toks įstatymo pakeitimas būtų kur kas liberalesnis ir padėtų apsaugoti emigrantų, jų vaikų interesus bei ryšį su Tėvyne.

Visgi, nenuosekli valstybės institucijų komunikacija ties šiuo referendumu palieka daug neatsakytų klausimų ir baimių. Kokios kritikos sulaukia referendumo idėja ir kaip galima racionaliai ją atremti?

Aspektas, kuris, ko gero, labiausiai mobilizuoja pilietybės išsaugojimo oponentus – privalomoji karinė tarnyba. Natūraliai kyla klausimas – ar žmogus, turintis dvigubą pilietybę, turėtų atlikti prievolę dviejose šalyse? Į kurią pusę būtų priverstas karo atveju? Tačiau emociškai stipri karo baimė čia visai nepagrįsta. Dar 1997-aisiais Europos Taryba Strasbūre priėmė „Europos konvenciją dėl pilietybės”, kuri nurodo, kad žmogus, turintis dvigubą ar keleriopą pilietybę, privalomąją karo tarnybą pageidautinai atlieka šalyje, kurioje jis nuolat gyvena. Kariuomenės vado sprendimu, prievolės atlikimas būtų užskaitytas ir kitose šalyse, kurių pilietis tas žmogus yra. Panašiai būtų ir karo atveju – sudaroma galimybė pasirinkti, už kurią valstybę kovoti.

Kitas aktualus klausimas – mokesčių politika. Ar žmogus, išsaugojęs Lietuvos pilietybę, mokesčius mokėtų dvigubai – ir Lietuvoje, ir kitoje šalyje, kurios yra pilietis? Tikrai ne  – mokesčiai nėra niekaip susiję su pilietybe, o tik su rezidencijos vieta. Mokesčiai mokami ten, kur žmogus uždirba apmokestinamas pajamas, o tai reiškia, kad turintis dvi pilietybes lietuvis, mokesčius mokėtų toje šalyje, kurioje gyvena ir dirba. Panašiai būtų reglamentuojamos ir socialinės garantijos, tai yra pensijos, socialinė parama, parama būstui ar sveikatos draudimas. Lietuvos pilietybės išsaugojimas socialinėms garantijoms neturėtų jokios įtakos, kadangi visos šios dotacijos priklauso nuo deklaruotos gyvenamosios vietos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokas reikėtų mokėti tik tiems piliečiams, kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Lietuvoje, kitu atveju, jie elementariai nebūtų įtraukti į sistemą ir PSD mokėti Lietuvoje neturėtų pagrindo. Galiausiai, pensijos dydis irgi yra susietas su gyvenamąja vieta, skaičiuojamas individualiai, priklausomai nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos.

Didėjant migracijos mastams, pasauliui tampant globalesniam, vis daugiau šalių įteisina dvigubą ar keleriopą pilietybę, taip leisdami migrantams lengviau integruotis į visuomenę. Nuo emigracijos kraujuojančiai Lietuvai tai itin aktualu – liberalesnis pilietybės institutas mūsų išvykusiems leistų išlaikyti ryšius su Tėvyne ir neatsisakyti savo įgimtos pilietybės. Deja, kol kas Lietuva šiuo klausimu taiko kone griežčiausią politiką Europoje, kartu su Estija ir Liuksemburgu.

Norint, kad referendumas įvyktų, reikia, kad jame dalyvautų daugiau nei pusė, turinčių rinkimų teisę piliečių, o kad pataisa būtų priimta, būtina, kad tiek pat piliečių pasisakytų už. Nors viešojoje erdvėje vis dar sklando nemažai abejonių, bijoti nėra ko. Daugumos Lietuvos piliečių šis klausimas tiesiogiai net nepaliestų, tačiau daliai atvertų naują kelią Tėvynės link.

Lietuvos liberalaus jaunimo valdybos narė

Goda Košinskytė

Rašyk komentarą