13339625_1046345322116430_497051800183967104_n
Data: birželio 22, 2017 Tema: Politinės aktualijos

Praėjus daugiau nei pusei metų po Seimo rinkimų, matome susiformavusią valdančiųjų politikos kryptį – draudimų ir ribojimų politika. Įvedus griežtesnį alkoholio vartojimą, jau svarstoma apie didesnį maisto produktų reguliavimą. Tačiau ar pasirinkta problemų sprendimo kryptis tikslinga? Ribojimų politika yra ne tik kad momentinė priemonė, bet priimti netinkami sprendimai apsunkina ir kenkia esamai situacijai. Norėdami spręsti iškilusias problemas pirmiausia turime formuoti maisto vartojimo kultūrą.

Valdančiųjų užmojai skatinti sveiką gyvenimo būdą sveikintini. Remiantis PSO duomenimis Lietuvoje daugiausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o žmonės kasdien viršija mitybos normas suvartodami daugiau cukraus ir druskos. Ir nors sveika gyvensena turėtų būti individo prioritetas, net priimami naudingi sprendimai jo sveikatai nebūtų itin reikšmingi. Šis, verčiamas per  prievartą, mitybos įpročius pakeis minimaliai, o mokestinė našta užguls mažiausiai uždirbančiųjų pečius. Edukologijos eskpertai sutaria, kad tik tinkamas auklėjimas, pavyzdžiai ir kultūros formavimas ugdo moraliai atsakingą žmogų. Taip, problemas, susijusias su netinkama mityba ar fizinio aktyvumo trūkumu, turime spręsti, tačiau valdžios planuojami ribojimai nėra tinkamiausias būdas.

Lietuva ne pirmoji ir ne paskutinė šalis, planuojanti įvesti mokestį tam tikriems maisto produktams. Kad ir kokie prasmingi tikslai bebūtų, kitų šalių patirtis rodo, jog cukraus ar riebaus maisto apmokestinimas sąlygojo nereikšmingą vartojimo sumažėjimą. Pavyzdžiui, net 80% danų, apmokestinus produktus jų šalyje, nepakeitė mitybos įpročių ir verčiau rinkosi apsipirkti kaimyninėse šalyse, o Vengrijoje nutukimo augimo tempai liko tie patys, nepaisant pakilusių kainų. Taigi, produktų apmokestinimas neturi svarių teigiamų pokyčių. Priešingai, krito žmonių perkamoji galia, rinktasi kitus kaloringus produktus, mažėjo darbo vietų skaičius. Akivaizdu, kad apmokestinimas ne išeitis: kainos pokytis didesnę reikšmę turės tik neturtingesniems, o didesnė mokestinė našta gyventojams tikrai nesprendžia sveikatos, juo labiau psichologinių, problemų.

Žinoma, visada yra alternatyvių sprendimų. Ekspertai sutaria, kad maisto vartojimo kultūrai susiformuoti reikia laiko, todėl būtinas konstruktyvus pokalbis tiek su gamintojais, tiek su visuomene. Tikslingi ugdymo planai, aiškus maisto produktų ženklinimas, informuojant apie juose esančias sudedamąsias medžiagas, fizinio aktyvumo populiarinimas – priemonės, padėsiančios pasiekti norimų rezultatų. Būtent sveikos gyvensenos populiarinimas yra pokyčių sveikatingumo srityje pagrindas, kuris skatina naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi, todėl maisto politika turi derėti tiek su bendrąja, tiek su ugdymo politika. Galų gale, svarbiausias tikslas žmonių sveikata, o ne biudžeto papildymas.

Visi norime gyventi sveikoje ir laimingoje visuomenėje, sugebančioje kritiškai mąstyti, prisiimti atsakomybę ir teisingai apsispręsti. Draudimų politika – visiška priešingybė šiems principams. Kol nepradėsime formuoti savo vartojimo kultūros, kol sveikas ir aktyvus gyvenimo būdas nebus prioritetas, tol jokie mokesčiai ar ribojimai nebus efektyvūs keičiant požiūrį tiek į save patį, tiek į mus supančią aplinką.

 

Greta Gudauskaitė yra Vilniaus liberalaus jaunimo (VLJO) narė

Rašyk komentarą