llj-logo
Data: gegužės 24, 2017 Tema: Politinės aktualijos

Lietuvos liberalus jaunimas (toliau – LLJ) siūlo nepritarti Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektui, kuriame numatoma uždrausti asmenims iki 20 metų parduoti alkoholinius gėrimus, juos vartoti ar jų turėti. Tai grindžiama žemiau išvardintais argumentais:

  1.  Cenzo kėlimas nėra tikslingas:
         a. alkoholio vartojimas Lietuvoje labiausiai paplitęs tarp 40-60 metų vyrų, profesinį išsilavinimą turinčių asmenų, kaimuose, o ne tarp jaunų žmonių.
         b. jaunų žmonių tarpe alkoholio vartojimas nėra didelis ne tik lyginant su kitomis amžiaus grupėmis Lietuvoje, bet ir jaunų žmonių suvartojimu alkoholio kiekiu Europos šalyse.
  2. Dabartinė Lietuvos alkoholio įsigijimo praktika jau dabar yra griežtesnė (minimalaus pirkimo, pardavimo atžvilgiu) negu daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių. Draudimas įsigyti visus alkoholinius gėrimus tik nuo 20 metų nėra taikomas nei vienoje ES šalyje, o devyniose ES šalyse vartojimas leidžiamas nesulaukus 18 metų;
  3. Numatomas įstatymo pakeitimas kelia paradoksą tarp individo ir valstybės: pilnametystės sulaukęs asmuo turi visas civilines teises ir pareigas, jo sąmoningumas ir branda tokiu būdu yra pripažįstami, be to pilnametis turi galimybę daryti esminius sprendimus dėl valstybės krypties ir valdymo rinkimuose, kariauti ginant LR Konstituciją ir valstybę, tačiau priėmus įstatymą negalėtų spręsti apie savo sveikatą;
  4. Amžiaus cenzo kėlimas mažintų jaunų žmonių atsakomybės jausmą, sąmoningumą. Efektyviausia priemonė – švietimas ir tikrųjų vartojimo priežasčių sprendimas;
  5. Cenzo didinimas neišspręstų prieinamumo problemos, nes jau dabar 70 procentų nepilnamečių Lietuvoje nemato problemos įsigyti alkoholinių gėrimų, o įvestas draudimas išplėstų šešėlinę rinką. Apklausos rodo, kad 45 procentai Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad draudimas tik paskatins ieškoti nelegalių alkoholio įsigijimo būdų.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, LLJ siūlo:

  1. Mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą nepilnamečiams asmenims, griežtinant atsakomybę alkoholio prekybos vietose už prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų pažeidimus, numatant licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais panaikinimą po vieno ūkio subjekto nusižengimo;
  2. Efektyviai panaudoti surinktus mokesčius investuojant į alkoholio vartojimo priežasčių naikinimą:
    a. ištirti alkoholio vartojimo pakitimo priežastis tarp skirtingų ugdymo lygių;
    b. atnaujinti švietimo programas, įtraukiant ir aktyvų programos vykdymą
    profesinėse mokyklose;
        i. profilaktinės priemonės turėtų būti intensyviau taikomos jaunesniame
    mokykliniame amžiuje;
        ii. vyresnių klasių moksleiviams bei profesinėse mokyklose tikslinga
    orientuotis į ugdymo įstaigoje teikiamas sveikatos paslaugas,
    konsultacijas dėl žalingo alkoholio vartojimo pasekmių;
    c. skatinti jaunų žmonių savanorišką veiklą ir užimtumą;
    d. suteikti pagalbą vaikams iš girtaujančių šeimų.

    Šią poziciją palaiko kitos politinės jaunimo organizacijos: Jaunųjų konservatorių lyga, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga ir Jaunimo organizacija ,,Darbas“, kurias kartu su LLJ vienija daugiau kaip 10 tūkstančių narių.

 

Detalūs argumentai

1. Cenzo kėlimas nėra tikslingas, nes, tyrimų duomenimis, didžiausios alkoholio vartojimo problemos egzistuoja tarp 40-60 metų vyrų, profesinį išsilavinimą turinčių asmenų, kaimuose. Jaunų žmonių tarpe alkoholio vartojimas nėra didelis ne tik lyginant su kitomis amžiaus grupėmis Lietuvoje, bet ir jaunų žmonių suvartojimu alkoholio kiekiu Europos šalyse;

Vilniaus universiteto atliktame ,,Alkoholio vartojimo tyrime” 2017 m. nustatyta:

a) girtavimas kaime yra dvigubai didesnis nei miestuose;
b) girtaujantys asmenys renkasi stiprų alų, degtinę, spirituotą vyną;
c) didžiausias girtaujančiųjų grupė – bedarbiai;
d) labiausiai girtauja profesinį išsilavinimą turintys asmenys (12,9%);
e) priklausomybė nuo alkoholio tarp asmenų iki 30 metų yra retas reiškinys: 15-19 metų amžiaus tarpe, priklausomybę turinčių skaičius nesiekia vieno procento, o 19-30 metų tarpe sudaro tik 3%;
f) labiausiai girtauja 40-60 m. amžiaus vyrai.

2015 m. atliktame Europos narkotikų ir priklausomybių monitoringo centro tyrime (toliau – ESPAD) dalyvavo 35 Europos šalys, jo išvados rodo:

a) alkoholio vartojimas Lietuvos mokinių tarpe yra vienas mažiausių Europoje;
b) Per paskutines 30 dienų jauni žmonės Lietuvoje alkoholį vartojo vidutiniškai 4 kartus, kitose valstybėse: Lichtenšteine – 9, Kipre – 8, Austrijoje, Maltoje, Olandijoje – 7 kartus.

2. Dabartinė Lietuvos alkoholio įsigijimo praktika jau dabar yra griežtesnė (minimalaus pirkimo, pardavimo atžvilgiu) negu daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių. Draudimas įsigyti visus alkoholinius gėrimus tik nuo 20 metų nėra taikomas nei vienoje ES šalyje, o devyniose ES šalyse vartojimas leidžiamas nesulaukus 18 metų;

Įvedus siūlomą apribojimą Lietuva taptų valstybe turinčia didžiausią amžiaus apribojimą alkoholinių gėrimų įsigijimui Europos Sąjungoje. Didesnį nei 18 m. cenzą turi tik Švedija ir Suomija, šis draudimas galioja tik stipriesiems alkoholiniams gėrimams parduodamiems parduotuvėse, restoranuose alkoholinius gėrimus pirkti gali 18 m. sulaukęs asmuo. Devyniose ES šalyse alkoholinius gėrimus įsigyti, vartoti, turėti galima žmonėms jaunesniems nei 18 metų. Dabartinė Lietuvos alkoholio įsigijimo, vartojimo, laikymo praktika jau dabar yra griežtesnė lyginant su kitomis Europos šalimis. Toks draudimas taip pat turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos turizmo ir kitoms, susijusioms rinkoms.

3. Numatomas įstatymo pakeitimas kelia paradoksą tarp individo ir valstybės: pilnametystės sulaukęs asmuo turi visas civilines teises ir pareigas, jo sąmoningumas ir branda tokiu būdu yra pripažįstami, be to pilnametis turi galimybę daryti esminius sprendimus dėl valstybės krypties ir valdymo rinkimuose, kariauti ginant LR Konstituciją ir valstybę, tačiau priėmus įstatymą negalėtų spręsti apie savo sveikatą;

Civilinis kodeksas numato, kad 18 m. sulaukęs asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą: pareigą atlikti privalomą karinę tarnybą, teisę vairuoti transporto priemonę, įgyja teisę dalyvauti visų lygmenų šalies rinkimuose. Pilnametystės sulaukęs žmogus, pagal LR Karo prievolės įstatymą gali „tarnybą rezerve atlikti kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 18 m.“ , savo rankose gali laikyti šaunamąjį kovinį ginklą, siekdamas ginti LR konstituciją „turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.” Taip pat asmenys, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę, gali formuoti savo šalies ateitį, yra įgalūs pakeisti konstituciją referendume. Todėl siūlymas, kelia paradoksą tarp pilnametystės sulaukusio, visas civilines teises turinčio, individo ir valstybės, kuri, nors jauną suaugusį asmenį teisiškai laiko pajėgiu daryti sprendimus bei prisiimti atsakomybę, tačiau priėmus įstatymo pakeitimus laikytų nepajėgiu daryti sprendimus apie savo sveikatą.

4. Amžiaus cenzo kėlimas mažintų jaunų žmonių atsakomybės jausmą, sąmoningumą. Tyrimuose nustatyta, kad egzistuoja ryšys tarp girtaujančių tėvų ir vaikų vartojimo įpročių. Efektyviausia priemonė – švietimas ir tikrųjų vartojimo priežasčių sprendimas.

,,Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo ir plitimo bei nuostatų sąsajų su respondentų lytimi, išsimokslinimu ir amžiumi” tyrimu nustatyta, kad dabar veikiančios švietimo programos nėra efektyvios, todėl vartojimas išliks ir su naujuoju cenzu, jei jaunimas nebus tinkamai šviečiamas:

a) didžiausias alkoholio vartojimo paplitimas yra pereinant iš pagrindinės mokyklos į gimnazijos lygmenį;
b) profilaktinės priemonės turėtų būti intensyviau taikomos jaunesniame mokykliniame amžiuje, kol alkoholio vartojimas.
c) vyresnėse klasėse bei profesinėse mokyklose tikslinga orientuotis į mokyklose teikiamas sveikatos paslaugas, konsultacijas dėl žalingo vartojimo pasekmių.

,,Jaunimo problematikos turimų rezultatų palyginamosios analizė” rodo, kad dažnai įvardijama padidėjusio alkoholio vartojimo priežastis:
a) nepakankamas užimtumas;
b) noras pritapti prie bendraamžių;
c) siekis atsipalaiduoti ar nesugebėjimas spręsti problemų;
d) Panašius duomenis rodo ir ,,Spinter tyrimai” , kuriuose 42 procentai apklaustųjų nurodė, kad fizinis aktyvumas mažina alkoholio vartojimą.

Edukologijos specialistai sutaria, kad draudimai sukelia priešingą efektą – skatina norą priešintis, maištauti, smukdo sąmoningumą. Siekiant mažinti alkoholio vartojimą reikia. pasitelkiant švietimą, spręsti tikrąsias alkoholio vartojimo priežastis. Amžiaus cenzo kėlimas mažintų sąmoningumą, atsakomybės jausmą, tačiau nespręstų tikrųjų vartojimo priežasčių, nes jaunimas ir toliau nematytų kliūčių vartoti ir įsigyti alkoholinius gėrimus.

5. Cenzo didinimas nespręstų prieinamumo problemos, didintų šešėlinę rinką, jau dabar 70 procentų nepilnamečių nemato problemos įsigyti alkoholio, 45 procentai įsitikinę, kad draudimas paskatins ieškoti nelegalių alkoholio įsigijimo būdų.

,,Spinter tyrimai” nustatė, kad beveik trys iš keturių 18-23 metų jaunuolių prieštarauja siūlymui alkoholį parduoti asmenims nuo 20 metų. Tarptautinis ESPAD tyrimas rodo, kad dabar 70 procentų mokinių nemato problemos įsigyti alkoholį, 78 procentai jaunimo teigia, kad apribojimai nesumažintų jaunimo alkoholio vartojimo, 45 procentus žmonių tai paskatintų ieškoti alkoholinių gėrimų nelegaliose prekybos vietose.

Rašyk komentarą