Data: sausio 26, 2017 Tema: Politinės aktualijos

Kas galėtų skambėti kaip stilistiškai blogas pavadinimas, iš tiesų yra šmėkla, kuri karts nuo karto šmėžuoja mūsų politinėje padangėje. Progresyvumas – žodis, kuris pagal savo prasmę reiškia pažangą ir judėjimą į priekį, mūsų socialdemokratiškų politikų yra naudojamas kaip priežastis kelti mokesčius ir kovoti su kažkur besislepiančiais turtingais baubais, kurie, mat, nenori dalintis savo pinigais.

Ankstesnėje Seimo kadencijoje mes turėjome Algirdą Sysą – žmogų, progresinių mokesčių profesionalą, kurio idėjų privengdavo net ir jo partiečiai. Bet matome progresą – Seimas pasipildė dar vienu progresyvumo propaguotoju – Andrium Palioniu!

Jo iniciatyva šiandien buvo užregistruotos pataisos, kurios gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) suteiktų dar stipresnį progresyvumo poskonį – norima pagal metines pajamas diversifikuoti sumokamą GPM procentą: Jeigu per metus gavai iki 20 000 eurų pajamų – gauni 15% tarifą, jei bent euru daugiau – 16% ir panašia progresija toliau.

Anot idėjos autoriaus, ši pataisa turėtų mažinti turtinę nelygybę, socialinę atskirtį, nes didesnes pajamas gaunantiems liekanti pinigų dalis yra kur kas didesnė, nei mažesnes pajamas gaunančių.

Tačiau gerbiamas Seimo narys ko gero praleidžia vieną esminį faktą, jog dabartinė GPM tvarka savo principu turi progresyvumo bruožų. 15% tarifas reiškia, jog žmogus, gaudamas didesnes pajamas atitinkamai mokės daugiau pajamų mokesčio. Ir šiuo atveju, daugiau sumokėjęs žmogus negaus ypatingų privilegijų kaip geresnė socialinė apsauga ar kitos valstybės teikiamos paslaugos.

Tikėtina, jog šios progresyvios pataisos nesuteiktų tokių vaisių, kurių tikimasi, o ginamieji mažiau uždirbantys to net nepajaus – jiems nuo to pajamų daugiau neatsiras, o mažai tikėtina, kad šalies teikiamos socialinės paslaugos pagerės. Tačiau tai pajaus visi uždirbantys daugiau, kurių nėra taip ir daug.

Ši keistai perkreipta progresyvumo samprata skatina galvoti, jog vienintelis įmanomas būdas pagerinti gyvenimą visiems gyventojams – atimti iš turtingesnio, kad vargingesnis žmogus jaustųsi labiau patenkintas. O gal viskas turėtų būti atvirkščiai – reiktų vargingesniam suteikti galimybių turėti daugiau? Žinau, kad tai neskamba progresyviai, bet paprasčiausiai padidinus neapmokestinamojo pajamų dydžio ribą mažiau turtingi gyventojai turės daugiau laisvės pinigus disponuoti kaip jiems norisi – geresnėms paslaugoms ar prekėms įsigyti, ar paprasčiausiai kaupti ateičiai. Manau, kad tai ir būtų realus progresas, skirtas gerinti Lietuvos gyventojų padėtį.

Perskaitėte straipsnį ir jums jau koktu darosi nuo žodžio “progresyvumas”? Nieko, šis žodis tikrai dar ne vieną kartą skambės mūsų politinėje padangėje. Norėtųsi tikėti, jog kada nors šis žodis pataps realybe, atspindinčia savo tikrąją prasmę. O iki tol turime mėgautis progresyvių progresininkų progresu į progresinių priemonių Lietuvoje įdiegimo progresą.

Rašyk komentarą