Data: sausio 20, 2017 Tema: Politinės aktualijos

Viduramžiais, Europoje susikūrus feodalinei sistemai, išplito ir sustiprėjo religijos vaidmuo. Istoriniai šaltiniai teigia, jog tai neigiamai atsiliepė mokslo pažangai − viduramžiais mokslas išgyveno krizę. Tačiau XVII amžiaus viduryje Tomas Hobsas „Leviatane“ užrašė – scientia potentia est – žinojimas yra tiesa! Šiais žodžiais prasidėjo mokslo atgimimas. Tai tapo pagrindu Apšvietos laikotarpiui, išaukštinusiam savarankišką žmogaus protą ir jo galią tobulinti pasaulį.  Bažnyčia pradėta vertinti kaip pažangos kliūtis. Apšvietos filosofai buvo įsitikinę, kad tik filosofija ir mokslas, o ne Bažnyčios dvasinis mokymas tarnauja visuomenei, teikia jai praktinių patarimų dorovės, politikos, ūkio ir kitais gyvenimo klausimais. Taip Apšvieta ir jos idėjos tapo neatskiriama pažangios ir modernios visuomenės dalimi.

O štai 2017-ųjų Lietuva, kurioje Apšvietos idėjų, panašu, nebeliko nė kvapo  – vienoje iš aukščiausių Lietuvos valdžios institucijų, LR Seime, nuskambėjo žodžiai – švietimas turi būti vykdomas remiantis dvasiniais pagrindais, o asmenybės laisvės ir liberalizmo idėjos švietimo sistemoje – tik problema.

Šias idėjas palaiko valdančiojoje daugumoje esančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovės, užimančios aukštas pareigas – Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė bei Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė, taip pat „valstietė“ Agnė Širinskienė. Jų manymu, dvasinės tiesos turėtų tapti švietimo sistemos pagrindu. Kol kas, panašu, tai tik konkrečių pasiūlymų nepateikiančios idėjos, tačiau Lietuvos liberalaus jaunimo nuomone, čia dvasinėmis pavadintas bažnyčios tiesas bandoma išstumti  į politinę areną ir tai verčia sunerimti – ar pamažu grįžtame į Viduramžius?

Lietuvos liberalus jaunimas nepritaria R. Baškienės ir A. Širinskienės mintims, jog vykdant naująją švietimo sistemos pertvarką, ypatingai didelį dėmesį reikia skirti dvasingumo sričiai. Lietuvos švietimo sistema šiuo metu patiria stiprią krizę, todėl reikalingi efektyvūs sprendimai, o ne svarstymai apie tai, kad dvasinės idėjos švietimo sistemoje, padės ateityje nekurti atominių ginklų.  Norime pabrėžti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio paskutinis sakinys skelbia: „Lietuvoje nėra valstybinės religijos.“ Būtent todėl skatiname Lietuvos valdančiuosius ieškoti kitų švietimo sistemos reformos būdų. Vienas iš jų – remtis geraisiais užsienio valstybių, pvz. Suomijos, kurios švietimo sistema jau ilgą laiką vertinama kaip geriausia pasaulyje, pavyzdžiais. Tam reikalinga ne dvasingumu paremta, o institucinė švietimo reforma. Tačiau juk daug lengviau į švietimo programas prikaišioti dvasinio mokymo aspektų, tiesa?

Galiausiai primename Lietuvos valstiečių ir žaliųjų  partijos atstovams, jog savo rinkėjams rinkiminiu laikotarpiu žadėjote profesionalų komandą, sukursiančią geresnę Lietuvą, tačiau ekspertinio mąstymo ir profesionalumo kol kas nematyti – kalbos apie dvasingumą švietime, švaistymaisi idėjomis apie vaikiško šampano draudimus ir į skandalus įsivėlę partijos nariai atrodo daugiau nei absurdiškai. Daugiau profesionalumo ir daugiau šviesos.

Rašyk komentarą