Data: gruodžio 23, 2016 Tema: Politinės aktualijos

Artėjant šventiniam laikotarpiui tarsi dovanas politikai mėto savo idėjas kaip pagerinti visų mūsų gyvenimą. Šį kartą noriu atkreipti dėmesį į pastaruoju metu tarsi Kalėdų Seneliu patapusio Ramūno Karbauskio žadamas “dovanas” jaunimui.

Pradedant nuo jau skambėjusios vizijos kiekvienam ikimokyklinio amžiaus vaikui padovanoti tautinį kostiumą, baigiant šviežiomis mintimis apie privalomo karinio parengimo pamokas ar priverstinį teatrų ir muziejų lankymą. Ir viskas, anot politiko, yra vardan pilietiškumo. Vaikai, mokėdami užsidėti dujokaukę arba mokytojo už rankos tempiami klausytis sausos operos taps mylintys savo valstybę patriotai.

Senesnioji karta nuo šių pasiūlymų grįžta į savo jaunystės laikus, kada mokiniai masinėse eisenose reikšdavo savo meilę sovietinei valstybei arba kai mokinio gebėjimai buvo matuojami pagal tai per kiek sekundžių gebėdavai surinkti Kalašnikovo automatą. Tačiau žiūrint iš jaunesnių žmonių perspektyvos šią situaciją palyginčiau su lietuvių kalbos pamokose kišamo Maironio eilėraščio “Trakų pilis” kalimu. Koks viso to rezultatas? Visi mes mokame deklamuoti šį patriotinį eilėraštį, tačiau niekas nesigilina į jo dvasinį svorį.

Negi politikai taip nusivylė jaunąja karta, jog nebemato jokių kitų priemonių negu kalti pilietiškumą tarsi lietuvių kalbos mokytoja verčia mokytis “Trakų pilį”? Nesinori tikėti, jog politikų tikrasis tikslas yra tas popierinis patriotizmas, kuris atėjus kritiniam momentui tarsi sniegas ištirps.

Gal pats metas susimąstyti, jog tokios sovietmečiu dvelkiančios prievartinės meilės savo šaliai rezultatas – spintose kabantys nenaudojami tautiniai kostiumai bei galima visa karta nuo kariuomenės besislepiančių dezertyrų. Valstybė siekdama iš jaunimo meilės ir pripažinimo mąsto ne iš tos pusės. Juk tvirčiausia meilė būna tada kada ji būna abipusė.

O tą abipusę pagarbą ir meilę nėra sunku pasiekti – tereikia išgirsti ko jaunimas nori. Mokykloje mokomas finansinis raštingumas ir verslumo pagrindai ar skatinama aktyvesnė pilietinė veikla, įliejant ją į mokymosi sistemą, išugdys žmogų, gebantį gyventi savarankiškai, kritiškai vertinti pasaulį bei kurti geresnį gyvenimą Lietuvoje sau ir kitiems.

Toks jaunas žmogus gebės vertinti gyvenimą bei rinktis tai kas yra tinkama – ar tai reikštų tėvynės gynybą ginklu, ar prisidėjimą prie šalies gerovės kitomis priemonėmis kaip sąžiningas mokesčių mokėjimas bei paprasčiausias pasirinkimas gyventi Lietuvoje. O svarbiausia – tai bus puikus valdžios įrodymas, jog jaunoji karta iš tiesų jiems rūpi.

Artėjant naujiems metams, linkiu, jog Lietuvoje mažėtų popierinių patriotų, o daugėtų tikrų, Lietuvą mylinčių, piliečių. Ir ne tik jaunimo tarpe, bet ir visoje visuomenėje. Tik tada būsime išgelbėti nuo įvairių vyžomis apsiavusių Kalėdų Senelių arba nemalonių Kalėdinių dovanų.

Rašyk komentarą