Data: gruodžio 10, 2016 Tema: Politinės aktualijos

Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai. – Jungtinių Tautų Žmogaus teisių deklaracija, 1948.

Brangus žmogau,

ar gali įsivaizduoti vietą, kur neturi jokių teisių? Tai vieta, kurioje tu – niekas. Esi priverstas slėpti savo tapatybę, nes kasdieną tave lydi tūkstančiai piktų akių, smerkiančių bet kokį nukrypimą nuo normos.  Tu – tik marionetė diktatorių rankose, savarankiškai negalinti net mąstyti. „Ten“ negali būti tikras ar sulauksi rytojaus, „ten“ kiekviena diena tampa žūtbūtine kova už išlikimą.

Brangus žmogau, kaip reaguotum, jeigu pasakyčiau, kad tai – žiauri XXI amžiaus pasaulio realybė? Kad „ten“ – nėra taip toli kaip atrodo? Sirija, Iranas, Šiaurės Korėja, Kongas – tai tik keletas valstybių, kur milijonai žmonių kasdien jaučiasi nereikalingi ir nesaugūs. Jie žino, kad kiekvienas nusižengimas nustatytoms taisyklėms yra lygus mirties bausmei. „Ten“ gali tik egzistuoti – ir nė žingsnio į šoną.

O mes esame „čia“ – demokratinėje Lietuvoje, Europos Sąjungoje. Gyvename taip patogiai, kad  teisę ir laisvę rinktis vertiname kaip savaime suprantamus dalykus.  Tačiau, jeigu nenorime atsidurti „ten“, privalome atsimerkti plačiau – Europa kasdieną susiduria naujomis grėsmėmis suverenumui, religijai, laisvam  žodžiui, rasei, tautybei, privačiam gyvenimui ar net gyvybei. Dabar jau neužtenka gyventi patogiai ir saugoti tik tai, kas svarbiausia, tai kas anksčiau buvo atimta iš mūsų daugelį metų – savo valstybės ir laisvės. Dabar turime ginti kiekvieną individą ir suprasti viena – tik puoselėdami žmogaus teises ir laisves, mes sugebėsime atsilaikyti tironijos akivaizdoje. Tačiau galbūt jau esame stiprūs ir nieko naujo apie gynybą mokytis nereikia?

Į šį klausimą, brangus žmogau, atsakyti nesunku. Jeigu paklausčiau ar esi užtikrintas, kad „čia“ nėra nė vieno žmogaus, kuris jaučiasi kaip „ten“ – nereikalingas ir nesaugus, ar galėtum tvirtai atsakyti, jog tokių nėra?  Kodėl gyvendami „čia“ dalinamės aukščiausios prabos medalius už didžiausius savižudybių skaičius Europoje? Ar tai nėra tiesiogiai susiję su žmogaus teisių pažeidimais? Atsakyti nesunku – vis dar gyvename patyčių kultūroje, kurioje diskriminuojami jaučiasi homoseksualai, neįgalieji ar net senoliai. Ir tai tikrai nėra tai, kuo galime didžiuotis.

Būtent todėl, brangus žmogau, gyvenantiems „čia“ būtina keisti požiūrį į žmogaus teises ir laisves – be jų valstybėje atsidursime „ten“, o be jų širdyse ir galvose galėsime garsiai vadintis tironais.

Rašyk komentarą