Data: spalio 31, 2016 Tema: Skyrių renginiai
Spalio 26 dieną Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narių daugumos sprendimu skyrė 50 000 eurų katalikų bažnyčios statybai Pilaitėje. Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos (VLJO) Valdybos nuomone, šis sprendimas neatspindi pasaulietinės valdžios pozicijos, implikuoja savivaldybės požiūrį į neatsakingą finansų valdymą ir turi būti iš esmės peržiūrėtas savivaldybės tarybos narių ir suinteresuotųjų pusių.

 

Lietuvos valstybės pasaulietiškumas yra įtvirtintas svarbiausiame valstybės dokumente – Lietuvos Respublikos konstitucijoje – ir implikuoja šalies sekuliarumą – pasaulietinės ir bažnytinės valdžių atskyrimą visuomeniniame gyvenime. „Būtent todėl, mūsų nuomone, vienos religijos finansavimas, kurio pavyzdį šiandien turime Vilniaus miesto savivaldybėje, diskriminuoja kitas religines grupes.“ – įsitikinusi VLJO Pirmininkė Deimantė Rimkutė. „Klausimas dėl šio sprendimo, nors ir retorinis, tačiau labai svarbus: koks vilniečių interesas yra ginamas ir atstovaujamas?“

 
Vilnius yra miestas, kuriame taikiai savo tikėjimą nuo seno išpažįsta ne tik katalikų, bet ir stačiatikių, sentikių, evangelikų liuteronų, reformatų, žydų, karaimų, totorių, musulmonų ir kitų religinių bendruomenių nariai, nepamirštant ir to, kad Vilniuje yra nemažai gyventojų, kurie neišpažįsta jokio tikėjimo.

VLJO Valdyba akcentuoja, kad religinių objektų finansavimas savo prasme nėra netinkamas miesto savivaldybei. „Priešingai, tokiu būdu savivaldybės tarybos nariai gina savo atstovaujamųjų interesus – tai parodė balsavimo rezultatai tarybos posėdžio metu. Tačiau mes keliame klausimą dėl efektyvaus finansų ir jau esamų resursų panaudojimo.“ – teigia VLJO Pirmininkė.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus m. strateginiuose dokumentuose ir planuose nėra numatytas bažnyčių statybų finansavimas, ,,Miesto infrastruktūros objektų priežiūros ir modernizavimo” 14 programos lėšos geriau būtų skiriamos gatvių priežiūrai žiemą, šaligatvių ir duobių taisymui. Deimantės Rimkutės teigimu, tai padėtų spręsti visus vilniečius liečiančias problemas, neišskiriant nei vienos interesų grupės. „Verta paminėti ir tai, jog Vilniuje šiuo metu yra skaičiuojamos apie 40 bažnyčių, kurios yra tinkamos ne tik religinių apiegų atlikimui, bet ir kultūros, socialinių centrų veiklai pritaikyti.“

 

VLJO Valdybos nuomone, Vilniaus m. savivaldybė turi daug nekilnojamojo turto, kurio objektų renovavimas ir pritaikymas psichologinės pagalbos suteikimui, vaikų ugdymui, dienos priežiūros centrui yra efektyvesnis variantas, nereikalaujantis tiek daug finansų, proporcingai lyginant su vieno rajono bažnyčios statybomis.

 

Taigi, VLJO Valdybos nuomone, pinigų skyrimas tik vienai religinei grupei neatstovauja visų vilniečių interesų ir neigia per amžius nusistovėjusią kultūriškumo ir multikultūralizmo tradiciją. „Esu įsitikinusi, kad religinių objektų ir veiklų finansavimas turi būti paliktas privačiai iniciatyvai bei finansavimui, lėšų surinkimui iš religinių bendruomenių atstovų.“ – teigia Deimantė Rimkutė.

 

VLJO Valdyba kviečia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius svarstyti šį klausimą dar kartą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje ir atsižvelgti į sveiko proto diktuojamus argumentus bei proporcingumo principo įprasminimą sprendimų priėmimo procese.
Rašyk komentarą