Data: vasario 29, 2016 Tema: Politinės aktualijos

Šių metų vasario 15 dieną Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) paskelbė apie ketinimus nuleisti parlamento rinkimų kartelę tautinių mažumų kandidatų sąrašams. Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) nuomone, toks siūlymas įtvirtina valstybės piliečių diferenciaciją pagal neapibrėžtus kriterijus, kenkia demokratijos kokybei, sukurdamas atstovavimą iškreipiančius institucinius įrankius.

Toks LLRA žingsnis yra grindžiamas dvejais pagrindiniais argumentais – nemažu kitataučių skaičiumi Lietuvoje ir 2013 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rekomendacijomis žeminti rinkiminį slenkstį tautinėms mažumoms, taip pat užsienio šalių patirtimi. LLRA teigimu, šis sprendimas palengvintų tautinių mažumų atstovų patekimą į Seimą ir didintų reprezentaciją – į svarbiausią šalies instituciją galėtų patekti tautinių mažumų atstovai, rinkimuose surinkę 3 proc. rinkėjų balsų (šiuo metu LR Seimo rinkimų slenkstis yra 5 proc.  rinkėjų balsų daugiamandatėse rinkimų apygardose).

“Vertinant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymą, natūraliai kyla klausimas, kodėl gi nepadidinus galimybės LR Seime tautinėms mažumoms turėti savus atstovus ir užtikrinti jų interesų atstovavimą? Tačiau esu įsitikinęs, kad yra verta susimąstyti apie tai, kokias pasekmes gali turėti toks siūlymas parlamento darbui bei demokratijos kokybei bendrąja prasme.” – teigia LLJ Pirmininkas.

Galima išskirti keletą priežasčių, leidžiančių teigti, jog LLRA siūlymas nuleisti rinkimų kartelę tautinių mažumų sąrašams yra labiau ydingas ir nepriimtinas nei sveikintinas. Bene ryškiausias įstatymo pataisos trūkumas – neapibrėžtumas. Nepaisant to, kad ESBO teigimu yra būtina didinti tautinių mažumų atstovavimą mažinant rinkiminį slenkstį, įstatymo pataisoje lieka neaišku, ką galime vadinti tautinių mažumų sąrašu, tai yra, koks procentas tautinių mažumų atstovų turėtų būti sąraše, jog jam galiotų pataisa. Neapibrėžti pagrindiniai terminai palieka įstatymo pataisoje didelę skylę, kurią būtina užlopyti.

Ir nors, viena vertus, reikia sutikti su LLRA pozicija, jog Lietuvoje 16 procentų gyventojų sudaro kitataučiai ir yra svarbu, kad jų interesai būtų išgirsti, tačiau LLJ laikosi nuomonės, jog demokratinėje visuomenėje svarbiausia piliečiams užtikrinti lygias teises ir vienodas sąlygas dalyvauti rinkimuose. Būtent tam LLRA siūlymas prieštarauja, suteikdamas privilegijų atskiroms socialinėms grupėms.

Siekis įtraukti kuo daugiau tautines bendrijas reprezentuojančių atstovų į svarbiausią valstybės instituciją yra svarbus, tačiau einama ne tuo keliu. “Atstovavimas Seime yra tik piliečių įtraukimo į politinę bei pilietinę veiklą pasekmė. Norint pagerinti atstovavimą reikia imtis ne demokratijos mažinimo, teikiant privilegijas tautinėms mažumoms, bet tautinių bendrijų atstovų dalyvavimo skatinimo priemonių.”

Viena iš jų – raginti tautines bendrijas aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą ir telkti nevyriausybinėse bei politinėse organizacijose. Tai savo ruožtų didintų tautinių bendrijų atstovų suinteresuotumą, gerintų interesų komunikaciją bendruomenių viduje ir atstovavimo kokybę nacionaliniu mastu. Šios pastangos galėtų ženkliai prisidėti prie tinkamesnio ir geriau agreguoto rinkėjų preferencijų viešinimo. Taip pat, LLJ nuomone, reikia atsižvegti ir į tai, jog LLRA palaikymas rinkimuose po truputį mažėja ir tai verčia susimąstyti apie partijos ateitį artėjančiuose Seimo rinkimuose.

“Ne paslaptis, jog artėja rinkimai. Tačiau žaidimai valstybės piliečių interesais ir jų atstovavimo galimybėmis neturėtų tapti politiniu žaisliuku partijų rankose.” – įsitikinęs LLJ Pirmininkas.

Rašyk komentarą