Data: lapkričio 1, 2015 Tema: Be kategorijos Politinės aktualijos

Prieš kelias savaites LR Seime pirmojo svarstymo metu buvo priimtas įstatymo projektas dėl gyventojų pajamų mokesčio tarifo metinėms pajamoms pakeitimo. Socialdemokrato Algirdo Syso siūlymu norima imtis taikyti skirtingus tarifus skirtingas metines pajamas skaičiuojantiems gyventojams ir tokiu būdu įvesti progresinus mokesčius.

Reaguodamas į tokius sprendimus ir viešus socialdemokrato Algirdo Syso pasisakymus, Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ), vakar švenčiamą Heloviną paminėti nusprendė labai paprastai – pasipuošdami kaukėmis. “Mūsų tikslas yra parodyti, kad tik užsidėjęs kaukę žmogus nemato, kad progresiniai mokesčiai iš tikrųjų yra žalingi Lietuvos žmonėms, kenkia valstybės ekonomikai ir negali būti pateisinami net per Heloviną. Tai per grėsmingas monstras mūsų akims, net ir pasitelkus visus įmanomus argumentus.” – teigia LLJ Pirmininkas.

Nors ir švenčiamas daugiau nei ketvirtį amžiaus, Lietuvoje Helovinas dar tikrai negali pretenduoti į tradicinę šventę. O Algirdo Syso teikiami pasiūlymai valstybės biudžetui – priešingai. Jie gali būti vadinami ir tradiciniais, ir populistiškais vienu metu. Tradiciniais, nes įstatymo projektas dėl progresinių mokesčių Lietuvoje įvedimo yra teikiamas jau aštuonioliktąjį kartą ir, jeigu nebus priimtas šį kartą, tikrai dar nepraras savo vietos po saule – socialdemokratai juos žadės ir prieš rinkimus ir po jų.

Populistiškais, nes orientuotais į mases, jų poreikių patenkinimą ir svarbos prieš strateginius sprendimus iškėlimą. Didžioji dalis ekonomistų ir politologų sutinka – pasiūlymai tiek dėl progresinių mokesčių, tiek dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų greičiau yra orientuoti į rinkiminių pažadų priminimą ir kosmetinį jų vykdymą – tik akcentuojant, bet neįgyvendinant.

Dėl šių priežasčių, kad Helovinas neprailgtų, LLJ Valdyba kviečia susipažinti su 9 argumentais, kodėl Lietuvoje nereikia ir niekada nereikės progresinių mokesčių.

  1. Lietuvoje jau egzistuoja progresiniai mokesčiai

Šiuo metu Lietuvoje jau dabar egzistuoja progresinius mokesčius primenanti sistema, kuomet nepriklausomai nuo gaunamo atlyginimo, į valstybės biudžetą yra sumokama 15 proc. pajamų.

Taip pat verta nepamiršti ir tokių mokesčių kaip privalomasis sveikatos draudimas, valstybinio socialinio draudimo įmokos ir mokesčiai į garantinį fondą, kurie iš dalies yra progresiniai (mokamas tas pats mokestis, nepriklausomai nuo atlyginimo ar gaunamų pajamų).

Pajamų apmokestinimo progresyvumą Lietuvoje taip pat užtikrina papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis, priklausantis nuo auginamų vaikų skaičiaus bei neegzistuojančios „Sodros“ įmokų lubos.

  1. Progresiniai mokesčiai – mažėjantis darbo užmokestis

Lietuvoje šiuo metu yra taikomi 24 mokesčiai: mes mokame gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, socialinio draudimo mokestį, sveikatos draudimo mokestį, akcizo mokestį, miškų mokestį, įmokas į garantinį fondą ir dar daug kitų mokesčių. Šiuo metu Lietuvoje mokesčių našta darbo pajamoms svyruoja apie 40 proc. kiekvienam uždirbančiam.

Pagal siūlomą įstatymo pakeitimą, gyventojai, kurių pajamos neviršija 14 tūkst. eurų, reikėtų mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, uždirbantiems nuo 14 iki 36 tūkst. eurų – 25 proc., o gyventojams, kurių pajamos viršija 36 tūkst. – galiotų 40 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

Taigi, Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, gyventojai, uždirbantys, pavyzdžiui, 400 eurų per mėnesį, papildomai sumokės 260 eurų mokesčių, uždirbantys 800 eurų – 580 eurų, uždirbantys 1600 eurų – 1160 eurų mokesčių.

  1. Progresiniai mokesčiai bus taikomi ne tik pajamoms nuo darbo užmokesčio.

Reikia nepamiršti, kad progresiniai mokesčiai bus taikomi visoms pajamoms. Pavyzdžiui, už parduotą nekilnojamąjį turtą, už išlaikomą nekilnojamąjį turtą, už turimą kapitalą ar pajamas, gautas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Kai kuriais atvejais tai reikš dvigubą, o kartais ir trigubą turto apmokestinimą (pavyzdžiui, mokamas nekilnojamojo turto mokestis ir gyventojų pajamų mokestis jį pardavus), bei iš esmės gyventojams taikomus dvigubus standartus – paveldėjai 20 hektarų žemės, mokėk padidintą gyventojų pajamų mokestį.

  1. Progresiniai mokesčiai – mažėjančios užsienio investicijos

Progresinių mokesčių įvedimas pirmiausia atbaido investuotojus, kuriems vienas didžiausių prioritetų visuomet yra mokestinė aplinka ir jos kuriama pridėtinė vertė – darbo produktyvumas ir efektyvumas, darbo vietų patrauklumas ir valstybės kaip galios monopolijos vaidmuo ir konkurencingumo aspektas.

Nereikia pamiršti ir to, kad tiek Latvijoje, tiek Estijoje gyventojų pajamų mokestis yra žymiai mažesnis.

Pabandykime įsivaizduoti situaciją, kurioje investuotojas – užsienio verslininkas renkasi, kurioje valstybėje įsteigti įmonę, užsiimančią informacinių programų kūrimu (kurioje vidutinis metinis atlyginimas svyruoja nuo 14 000 iki 20 000 eurų), kurioje būtų sukurta 100 naujų darbo vietų. Ar toje, kurioje mokestinė aplinka bus palankesnė (tai yra darbdavio ir darbuotojo sumokami mokesčiai) bus mažesni (darbdavys sumokės didesnį atlyginimą savo darbuotojui negu valstybei ir darbuotojas bus suinteresuotas įsidarbinti ir likti įmonėje, o darbdavys į jį investuoti), ar toje, kurioje ši aplinka bus ne tik, kad nestabili (gyventojų pajamų mokestis Lietuvoje buvo keistas 51 kartą), bet ir verčianti sumokėti daugiau mokesčių negu atlyginimo?

  1. Progresiniai mokesčiai kuria didesnį šešėlį

Mokesčių tarifai ir mokesčių vengimo laipsnis yra tarpusavyje tiesiogiai susiję. Didesnis darbo užmokesčio apmokestinimas skatina dalį gaunamų pajamų mokesčio vengimo tikslais paslėpti – išmokėti dividendus, sumažinti atlyginimą „ant popieriaus“, galiausiai kitais būdais apeiti neracionaliai didelius mokesčius.

Skaičiuoti, kiek į sąrašą „didesnį apmokestinimą patirsiančios įmonės“ patenka subjektų, net nekyla ranka – jose dirba beveik visi vidutinei ekonominei klasei priskiriami gyventojai, iš esmės sukuriantys didžiausią pridėtinę vertę valstybei.

Tad įvedus progresinius mokesčius Lietuvoje, sumažėtų darbo vietų patrauklumas, nes darbdaviai linktų išlaikyti menkiau apmokamas (ir apmokestinamas) darbo vietas. Tai skatintų atlyginimų mažinimą arba jų slėpimą, o daugiau uždirbantys darbuotojai būtų perkelti į užsienio atstovybes.

Tad progresiniai mokesčiai didins šešėlinę ekonomiką ir stabdys užsienio investicijas. Reikia nepamiršti to, kad 2003-2011 metais šešėlinė ekonomika svyravo nuo 29,0 iki 32 proc. ir tik 2012 m. buvo 28,5 proc. ir vis dar išlieka vienas aukščiausių ES.

  1. Progresiniai mokesčiai – vidutinės ekonominės klasės naikinimas

Progresiniai mokesčiai skaudžiausiai paliečia vidutinės ekonominės klasės atstovus (įstatymo projekte šie žmonės traktuojami kaip disponuojantys kapitalu tarp 14 000 ir 36 000 eurų metinių pajamų). Būtent šie žmonės – smulkieji ir vidutiniai verslininkai, viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojai – kuria daugiausiai darbo vietų ir sukuria didžiausią pridėtinę vertę. Šie žmonės dažniausiai turi nekilnojamojo turto, yra pasiėmę paskolas, šeimoje gali būti vienas nedirbantis asmuo (auginantis vaikus) ir kt.

Europiniame kontekste reikia pažymėti, kad vidutiniam europiečiui 14 tūkst. eurų per metus yra minimali riba kuomet galima bandyti priskirti save viduriniajai klasei.

Verta nepamiršti ir to, kad progresiniai mokesčiai tiesiogiai paliečia aukštos kvalifikacijos, perspektyvius darbuotojus, kurie gali būti paskatinti išvykti dirbti į kitą šalį, kur valstybė neišskaičiuos iš jų pajamų didesnio mokesčio. Šis aspektas ypač aktualus Lietuvai, vis kenčiančiai nuo didelių emigracijos, ypač jaunų žmonių tarpe, srautų kiekvienais metais.

  1. Progresiniai mokesčiai kuria dirbtiną lygybę

Mokesčių tikslas neturėtų būti dirbtinis visuomenės sulyginimas finansinėmis priemonėmis. Priešingai jie turėtų būti kaip būdas patenkinti bendruosius poreikius, pavyzdžiui, saugumą ir gynybą ar viešųjų gėrybių paskirstymą. Iš esmės progresiniais mokesčiais yra pažeidžiamas lygybės principas, nes mažiausias pajamas uždirbantys asmenys yra trktuojami nevienodai su didesnes pajamas gaunančiaisiais valstybės gyventojais.

  1. Progresiniai mokesčiai mažina perkamąją galią

Mažesni mokesčiai tam tikroms gyventojų grupėms, šiuo atveju mažiausiai uždirbantiems palyginus su didesnes pajamas gaunančiais, skatina jų vartojimą (dažniausiai būtinųjų prekių ir paslaugų). Tokiu būdu yra didinama infliacija (kyla kainos) ir tada mažėja žmonių perkamoji galia – už tą pačią pinigų sumą jie gali įsigyti mažiau reikalingų dalykų ar mažesnės vertės prekių ir paslaugų.

  1. Progresiniai mokesčiai mažina darbo produktyvumą ir efektyvumą

Tyrimai rodo, kad vyraujant progresiniam pajamų mokesčiui, žmonės linkę nesiekti aukštesnių pareigų, išreiškia vis didesnį norą likti prie vidutiniškai apmokamo darbo. Tokio elgesio priežastis yra ta, jog dideles pajamas gaunantys asmenys yra priversti atiduoti daug didesnę dalį savo pajamų į valstybės biudžetą.

Toks reiškinys neigiamai veikia žmonių motyvaciją daugiau dirbti ir užsidirbti. Žmonių nenoras siekti daugiau dirbti neatneša valstybei naudos ir nemotyvuoja eiti link progresyvumo darbo srityje.

Rašyk komentarą