Data: kovo 17, 2015 Tema: Be kategorijos Politinės aktualijos

Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) atkreipia dėmesį į LR Seime tęsiamus bandymus apriboti žmogaus pasirinkimo laisvę, prisidengiant kova su šešėline ekonomika bei siekiu didinti kontrolės efektyvumą.

Šiandien, kovo 17 d., LR Seime yra svarstomas dar praeitais metais Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas, nustatantis apribojimus mokant grynaisias pinigais asmenų atsiskaitymams bei bet kokiems mokėjimams pagal susitarimus (išskyrus susijusiems su darbo santykiais). Tokiu būdu, pasak Finansų ministerijos, yra bandoma kovoti su korupcija bei neapskaitomų sandorių kiekiu.

„Iš pažiūros, valdžios ketinimai visuomet geri ir būtų kvaila prieštarauti kilniam tikslui – kovai su „šešėliu“. Tačiau priešgyniauti asmens pasirinkimo laisvės suvaržymui – jau kitas dalykas. Atsiskaitymo grynaisiais pinigais apribojimai ir yra būtent tokio tipo suvaržymai. Asmuo netenka galimybės savarankiškai nuspręsti, kaip jam pigiau disponuoti savo pinigais, kaip patogiau juos leisti ar kaupti.“ – įsitikinęs LLJ Pirmininkas.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką sumos, kuriomis yra atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nėra ribojamos. Svarstomu įstatymo projektu siekiama drausti atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5000 eurų, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, ir viršijančiomis 3000 eurų, jei viena iš šalių užsiima komercine veikla (yra juridinis arba fizinis asmuo).

Pasak LLJ Pirmininko, tokie reguliavimai reiškia, kad valstybė nepasitiki savo piliečiais, atima iš jų teisę atsiskaityti priimtiniausiu ir patogiausiu būdu bei verčia naudotis elektroninėmis, papildomai kainuojančiomis, bankų paslaugomis. „Ir tai valstybė daro žongliruodama saugumo bei atskaitingumo didinimo tikslais, kai iš tikrųjų tik apsunkina žmogaus individualios veiklos vystymą bei didina finansinę kontrolę.“

LLJ Valdyba, remdamasi dar 2013 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta Europos Sąjungos šalių šešėlinės ekonomikos ir atsiskaitymų negrynaisiais tendencijų analize, mano, kad tokie ribojimai nėra veiksminga priemonė kovojant su šešėline ekonomika. Tačiau besislapstančiai ekonomikai iš papildomų reguliavimų jokios naudos. Priešingai – jie didina gyventojų išlaidas, mažina konkurenciją tarp įvairių atsiskaitymo būdų, daugiau svorio suteikia lobistiniams bankų interesams – yra sudaromos sąlygos įkainiams kelti –  bei sudaro papildomas kliūtis smulkiajam verslui tiek mokestine, tiek technine prasme.

„Kokių priemonių valstybė turėtų imtis tam, kad kuo labiau atsiribotų nuo mūsų piniginęs kontrolės? Valstybės prioritetu turėtų tapti kova su kontrabanda, mažinant akcizus, biurokratinių pančių atlaisvinimas, skaidrus ir viešas piniginių sandorių registravimas, nepaisant to, kokia forma už tai yra atsisakaitoma. Ir apskritai, kaip galima kalbėti apie šešėlio naikinimą, kai nėra mažinami mokesčiai?“ – svarsto LLJ Pirmininkas.

Rašyk komentarą