Data: vasario 20, 2015 Tema: Be kategorijos Politinės aktualijos

Jau šį savaitgalį Lietuvoje vyks Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai, vieniems atnešiantys permainas ir padėsiantys išvyti nepageidaujamuosius, kitiems – pradžią nuo mažų darbų ir miestų, rajonų grąžinimą žmonėms, dar kitiems garantuosiantys žalumą parkuose bei užtikrinsiantys, kad viskas bus gerai. Šių metų rinkiminės programos kaip ir visuomet labai įdomios, daug rašoma, daug kalbama, daug fotografuojamasi – rinkiminiai plakatai visur, kur dairaisi.

Ar šioje savivaldybėje yra vietos jaunimui?

Jau minėti rinkiminiai pažadai – pavyzdys, kaip galima kuo bendresnėmis sąvokomis nupiešti šviesų rytojų tamsiame fone. Tačiau šiame paveiksle labai mažai yra skiriama jaunimui – ne tik Lietuvos ateičiai, bet ir dabarčiai.

Norėdamas paskatinti esamus ir būsimus savivaldybių merus bei tarybų narius, Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) atliko tyrimą, kurio pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kaip jaunas žmogus jaučiasi savo savivaldybėje ir kokias problemas joje įžvelgia. Tyrime dalyvavo 12 LLJ skyrių, įsikūrusių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Varėnoje, Marijampolėje, Naujoje Akmenėje, Raseiniuose, Jonavoje ir Tauragėje. Jiems buvo pateikti 10 savivaldybės darbą vertinančių kriterijų apie nevyriausybinių organizacijų vystymą, skaidrumą bei viešumą savivaldybėje ir bendrus, jaunimui aktualius klausimus.

Pagrindines tyrimo išvadas galima sudėti į tris žodžius: skaidrumas, lygios galimybės ir iniciatyvos laisvė. Tai dalykai, kurių nori ir reikalauja kiekvienas jaunuolis savo savivaldybėje. Geriausiai tyrime buvo įvertinta Kauno miesto savivaldybė (surinkusi 93 proc. balų), o nepalankiausiai savo savivaldybę įvertino Varėnos jaunimas – vos 52 proc. balų.

Dėmesio kandidatams!

Toliau pateikiame 5 pastebėjimus apie jauno žmogaus savijautą, susiduriant su savivaldybės atliekamomis funkcijomis bei bendradarbiaujant su jos darbuotojais.

1) Savivaldybė – vienas pirmųjų jaunimo nevyriausybinių organizacijų ir neformalių grupių draugų.

Savivaldybės darbuotojai pirmiausia turi žinoti, kas yra jaunimo nevyriausybinės organizacijos, suteikti visą reikalingą informaciją (apie jaunimo iniciatyvoms finansuoti skirtus projektus, galimybes Lietuvoje, užsienyje ir kt.) bei padėti spręsti iškilusias problemas, priimti bei padėti vystyti idėjas. Atsakymas “daug biurokratijos, daug popierizmo” turi išnykti iš jaunimo lūpų, susidūrus su savivaldybės teikiamomis funkcijomis.

Šioje srityje geriausiai savo savivaldybes įvertino Raseinių ir Naujosios Akmenės jaunimas, prasčiausiai – Panevėžio.

2) Savivaldybės skelbiami jaunimo iniciatyvų finansavimo konkursai nenumalšina idėjų.

Kiekviena savivaldybė turėtų sau atsakyti į klausimus: ar informacijos apie projektus pateikimas ir sprendimų priėmimas vyksta remiantis objektyvumu bei profesionalumu? Ar laikomasi pačių nusistatytų taisyklių? Ar visos organizacijos dalyvauja konkursuose lygiateisiškumo principu ir ar gauna argumentuotą informaciją apie iniciatyvos patvirtinimą/atmetimą? Nes jaunimas į ne visus klausimus atsakė teigiamai.

Prasčiausiai šioje srityje savo savivaldybę įvertino šiauliečiai, varėniškiai ir panevėžiečiai, argumentuodami tuo, jog ne visuomet jaunimo nevyriausybinės organizacijos yra vertinamos lygiateisiškumo principu. Vilniaus miesto savivaldybės jaunimas kaip reikšmingą problemą išskyrė numatyto finansavimo vėlavimą, atsirandantį dėl negebėjimo racionaliai administruoti išteklius.

3) Savivaldybė rodo pavyzdį – pateikia savo veiklos ir finansines ataskaitas.

Pagal tyrimą, savivaldybės darbo skaidrumas – pati opiausia problema, su kuria šiandien dienai susiduria jaunimas. Ne viena savivaldybė buvo įvertinta minimaliais balais. Mažiausiais balais savivaldybių darbo skaidrumą įvertino marijampoliečiai, varėniškiai, Panevėžio ir Šiaulių jaunimas.

“Informacija apie savivaldybės priimamus sprendimus nėra paprastai prieinama, nebent turi pažįstamų savivaldybės tarybos narių, kurie galėtų paaiškinti gyvai, kodėl sprendimas buvo  priimtas arba ne.” – teigia Panevėžyje atlikto tyrimo dalyviai. Jiems antrina raseiniškiai: “Tokia informacija dažnai yra nekomentuojama”, o marijampoliečiai prideda: “viskas priklauso nuo skundo pateikėjo vardo”.

Tai pagrindžia ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas savivaldybių indeksas, kuriame konstatuojama, kad pastarosios dvi yra kelis kartus pažeidusios teisės aktus arba užsiėmė neskaidriais viešaisiais pirkimais.

Nuo ko reikia pradėti? Nuo atskaitingumo. Nuo viešo informacijos apie savivaldybėms priklausančių įmonių sąrašo internetinėje svetainėje, nuo viešai (ir internete, ir pačioje savivaldybėje paprašius) prieinamų veiklos ataskaitų, atsakančių į gyventojams rūpimus klausimus, nuo bendrųjų nuorodų į tikslingą informacijos pateikimą ir paprasčiausiai – nuo atsakingo argumentavimo bei nuoširdaus noro padėti.

4) Savivaldybė nėra skirta tam, kad siuntinėtų gyventojus nuo vieno langelio prie kito.

Iš tyrimo rezultatų susidaro įspūdis, kad savivaldybė nėra suinteresuota jaunimo iniciatyvumo įgyvendinimu, arba ji pati nėra pakankamai kompetetinga reaguoti ir spręsti svarbias problemas. “Biurokratizmas, biurokratizmas” kartojosi kiekvienoje ataskaitoje. Griežčiausi čia buvo šiauliečiai, įvertinę savivaldybę minimaliais balais. Tai atsispindi ir LLRI atliktame savivaldybių indekse, kuriame nurodoma, kad Šiaulių miesto savivaldybė turi komunikacijos su gyventojais problemų. Geriausiai buvo įvertint Kauno miesto savivaldybė, tačiau ir jai dar yra kur tobulėti.

Kiekviena minutė, užgaišta veltui stengiantis prieiti prie informacijos arba išsiaiškinti tam tikrus dalykus, pirmiausia naikina bet kokį norą imtis iniciatyvos, didina nepasitikėjimą savivaldybe ir galiausiai vis tiek niekam prisiskambinti nepavyksta. O reikia tik labai nedaug – tik šlakelio žmogiškumo, nuoširdesnio domėjimosi ir gebėjimo naudotis internetine erdve, į kurią ne tik galima, bet ir būtina sukelti visą gyventojams reikalingą informaciją.

5) Jaunimo verslumo skatinti nereikia, jam reikia netrukdyti.

Raseinių jaunimo ataskaitoje teigiama: “nėra specialistų, kurie tinkamai dirbtų su potencialais investuotojais. Pasitaiko, kad investicijų skyriuje arba bet kuriame kitame skyriuje dirbantys asmenys, kurie galėtų padėti steigti verslą, net nekalba anglų kalba, kas šiais laikais nesuprantama.” Tokia praktika ne tik nedidina skaidrumo lygio šalyje, bet ir gali privesti prie gilesnių problemų – jaunimo nedarbo, pasyvumo, didėjančio emigracijos masto ir kt.

Verslas iš esmės yra natūraliai susiformuojantis reiškinys, todėl vienintelis dalykas, ką gali padaryti savivaldybė – netrukdyti jam kurtis, žiūrėti palankiai ir didinti natūralią jo steigimosi terpę – mažinti bei  verslo įsteigimo kaštus, palankiai žiūrėti į jauną verslą ir leisti jam klysti, užsivėrus durims, leisti atverti langą. Taip pat neatsisakyti efektyvaus bendradarbiavimo bei išnaudoti informacijos perdavimo ir sklaidos kanalus – sutvarkyti ir atnaujinti internetines svetaines, perduoti gerąją praktiką komunikuojant su praktiškai veikiančiais ir padėti galinčiaisiais – jaunimo nevyriausybinėmis organizacijomis, verslininkais, visuomenės veikėjais.

Išvados

LLJ tyrime dalyvavęs jaunimas išskiria šias pagrindines problemas: skaidrumo ir viešumo trūkumą savivaldybės veikloje ir atsiskaitant už ją, vystomo bendradarbiavimo stoką bei popierizmo kultą.

Svarbiausia, jog šias problemas galima spręsti, jos nėra įsisenėjusios ar nulemtos nepaaiškinamų dalykų.

1) Tam, kad būtų užtikrintas savivaldybės ir jauno žmogaus bendradarbiavimas, visose savivaldybėse turi veikti kompetetingas jaunimo reikalų koordinatorius, kurio pagrindinis tikslas – suteikti visą reikiamą informaciją.

2) Savivaldybė turi užtikrinti efektyvų keitimąsi informacija, t.y. tikslingai išnaudoti jau sukurtas jaunimui skirtas informacijos platformas ir komunikuoti su nevyriausybiniu sektoriumi, aiškiai ir patraukliai jaunimui pateikti svarbius dalykus.

3) Kiekvienos savivaldybės tikslas turėtų būti kaip įmanoma išvengti “šešėlio”: pateikti savo veiklos bei finansines ataskaitas, argumentuoti priimtus sprendimus, profesionaliai atlikti vieną svarbiausių pareigų – atstovauti gyventojus ir jiems atsiskaityti.

Kartais gali atrodyti, kad jaunam žmogui reikia viską pateikti “ant lėkštutės” – viską už jį sugalvoti, padaryti. Vėliau, dėl to prisiėmus nuopelnus, skųstis, kad jaunimas šiais laikais neaktyvus, jam niekas neįdomu ir neįvertinantis jo labui įdėtų pastangų. Tačiau tai ne jaunimo kaltė, tai “sąlygų sukūrimo” arba perdėto rūpinimosi – biurokratizacijos procesų, naikinančių iniciatyvos ir saviraiškos laisvę indėlis į dabartinę situaciją.

Rašyk komentarą