Data: gruodžio 2, 2014 Tema: Be kategorijos Politinės aktualijos

Šiandien Seime vėl bus svarstomas 2015-ųjų metų Lietuvos valstybės biudžetas. Pagrindinis jo akcentas – didelis dėmesys žodžiui „didinimas“ ir įvairiausioms jo formoms.

Iš pirmo žvilgsnio, tai skamba labai gražiai. Kam gi nepatiktų gauti daugiau? Pagal numatomą projektą, didės dotacijos krašto apsaugai (2,9 mln. eurų), viešajai tvarkai (1,4 mln. eurų), švietimui (1,3 mln. eurų), sveikatos apsaugai (0,9 mln. eurų) ir kultūrai (0,2 mln. eurų), daugiau pinigų bus skiriama investicijoms skatinti bei kompensacijoms nuo Rusijos draudimo įvežti produktus nukentėjusiems ūkininkams išmokėti ir t.t.

Tik dar labiau didinamas valstybės aparatas

Tačiau yra vienas „bet“, vienas neigiamas valdančios koalicijos pamėgto žodžio „didinimas“ aspektas. Pagal numatomą 2015-ųjų valstybės biudžetą, siekiama didinti ir mokesčius. Mokesčius, kurie palies ne tik atskiras socialines grupes, bet bus pritaikyti visiems. Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) griežtai pasisako prieš tokius planus. Kiekvienas naujas mokestis mažina valstybės gyventojo galimybes pačiam susikurti savo gyvenimą, kiekvienas padidintas mokestis – dar viena prielaida nusivylimui valstybe ir abejonei savarankiškumu.

„Didindama mokesčius, valstybė netiesiogiai užsimena, kad žmogus nėra pajėgus pats pasirūpinti savimi, todėl yra reikalingas instrumentas, kuris gali sureguliuoti dar daugiau gyvenimo sričių. O šiam instrumentui išlaikyti reikia dar daugiau lėšų, o tam reikia vis didesnių mokesčių.” – įsitikinęs LLJ Pirmininkas.

Suvaržymą grindžia gerais norais 

Numatomame valstybės biudžete norima sumažinti apmokestinamojo nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nuo 1 proc. iki 0,5 proc. Kadangi nekilnojamojo turto mokestis yra mokamas nuo turto vertės, o ne nuo gyventojų pajamų, toks reguliavimas skaudžiausiai palies vidutinės ekonominės klasės atstovus (kurių nekilnojamasis turtas viršija 759.616 Lt (220 tūkst. eurų).

Valdančioji koalicija niekaip nepaverčia tikrove savo iškilmingai skelbtų pažadų įvesti progresinius mokesčius, taigi bando atsipirkti regresiniu (labiausiai užgulsiančiu mažiausiai uždirbančių pečius) akcizo alkoholiui ir tabakui didinimu. Dar kartą bliūkšta valdžios geri norai: siekis papildomais reguliavimais ir mokesčių kėlimu suvaldyti alkoholio ir tabako vartojimą bei pagerinti visuomenės sveikatą (nes kas rūkymas yra priklausomybė, kurios augančios kainos neįveiks). Na, o padidėję mokesčiai tik skatins didesnį nelegalių, prastos kokybės alkoholio ir tabako gaminių kiekį šalyje.

Ką didiname dar? Žinoma, atlyginimus. Minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) sąskaita, kurią yra siekiama padidinti iki 325 eurų (1122 litų) ir priversti darbdavius mokėti didesnius atlyginimus. Tačiau didinant MMA, didėja atlyginimai tik tų, kurie dirba tai sau leisti galinčiose įmonėse. O tose, kuriose darbdaviai negali leisti kelti užmokesčio, po naujų metų darbuotojų tiesiog neliks. Šioje vietoje LLJ Valdyba taip pat nori atkreipti dėmesį į jaunimą, kuris net ir norėdamas dirbti už mažesnę algą, bus pastumtas į šalį dėl praktikos stokos. Taip ir toliau girdėsime raudas dėl didelio jaunimo nedarbo ir menkos integracijos į darbo rinką.

Mokesčių didinimas kuria išlaikytinių klasę

Vyriausybė užsimojo ekonominėmis priemonėmis apriboti žmogaus laisvę. Nepaisant to, kad yra didinamos valstybės investicijos į kultūrą, švietimą, krašto apsaugą ar viešąją tvarką, vis dar tiesiogiai kėsinamasi į individą. Po truputį didinant mokesčius, žmogus yra suvaržomas autonomiškai kurti savo laisvę (t.y. siekti jam svarbaus išsilavinimo, domėtis jam svarbia kultūrine veikla ir kt.).

LLJ Valdyba yra įsitikinusi, kad geriausia priemonė skatinti valstybės gyventojus domėtis savo šalies gyvenimu, didinti išsilavinimo ir kultūrinio išprusimo lygį yra susijusi su didesnio savarankiškumo kiekvienam žmogui suteikimu ir mažesniu netiesioginiu reguliavimu, taikant ekonominius – mokestinius – instrumentus. Mokesčių mažinimas būtų puikus pirmas žingsnis į aktyvesnės ir už savo sprendimus atsakingos visuomenės kūrimą.

Rašyk komentarą